2021 m. rugsėjo 3 d., 10 val. Lietuvos socialinių mokslų centre vyks sociologijos mokslo krypties doktorantės Snieguolės Grigužauskaitės daktaro disertacijos “Šeimos ir darbo derinimas: valstybės ir darbdavių politika bei dirbančių tėvų patirtys” gynimas.

Mokslo daktaro disertacija rengta 2016–2020 m. Lietuvos socialinių tyrimų centre pagal doktorantūros teisę, suteiktą Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvos socialinių tyrimų centrui (dabar Lietuvos socialinių mokslų centras) ir Kauno technologijos universitetui (2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-160, įstatymo pakeitimas – 2021 m. sausio 18 d., Nr. V-75).

Pagal Lietuvos socialinių tyrimų centro, Lietuvos teisės instituto ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto reorganizavimo į Lietuvos socialinių tyrimų centrą sujungimo būdu sąlygų aprašą, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1260, Lietuvos socialinių tyrimų centras nuo 2021 m. sausio 1 d. perėmė Lietuvos socialinių tyrimų centro, Lietuvos teisės instituto ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto teises ir pareigas.

Mokslinis vadovas:
Vyriaus. m. d. dr. Daiva Skučienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija S 005).

Mokslo daktaro disertacija ginama Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro ir Kauno technologijos universiteto sociologijos krypties taryboje.

Pirmininkas:
Vyriaus. m. d. dr. Rūta Brazienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).                     

Nariai:

  • Doc. dr. Lijana Gvaldaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
  • Dr. Aiva Jasilionienė (Makso Planko demografinių tyrimų institutas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
  • Doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
  • Prof. dr. Rasa Naujanienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).

Disertacija bus ginama viešame sociologijos mokslo krypties tarybos posėdyje 2021 m. rugsėjo 3 d. 10 val. Lietuvos socialinių mokslų centre.

Gynimas vyks nuotoliniu būdu, todėl norinčius dalyvauti daktaro disertacijos gynimo posėdyje prašome registruotis el.paštu: moksline.sekretore@lcss.lt. Užsiregistravusiems gynimo posėdžio nuoroda bus atsiųsta prieš renginį.

Anotacija

Šioje daktaro disertacijoje analizuojamas valstybės ir darbdavių vaidmuo dirbančių tėvų šeimos- darbo derinimo procese. Lietuvoje visuomenė susiduria su įvairiomis šeimos – darbo derinimo kliūtimis, o nesubalansuotas šeimos – darbo įsipareigojimų derinimas sukelia problemines pasekmes. Pasak dirbančių tėvų, jie susiduria su įvairaus pobūdžio problemomis, kurios daugiausia kyla dėl: darbovietėje esančios formalios politikos ir įstatymų nesilaikymo; nepalankios neformalios politikos vykdymo, taip pat dėl valstybėje esančio teisinio reglamentavimo. Lietuvoje įstatymai dirbantiems asmenims ir jų šeimoms reglamentuoja tiek teisinę, tiek socialinę apsaugą šeimos ir darbo derinimo procese, tačiau į dirbančiųjų ir darbdavių santykius valstybė per daug nesikiša ir palieka laisvę jiems patiems rasti kompromisus. Tai reiškia, jog institucinis spaudimas nėra griežtas ir taisyklės suteikia laisvės politikos neformalizavimui. Darbovietėje svarbiausi veikėjai yra darbdavys kaip institucijos vadovas ir tiesioginis vadovas, kurių vaidmenys gali persidengti. Nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl šeimai palankių priemonių ne(taikymo) dažniausiai priima tiesioginiai vadovai. Tai reiškia, kad nors ir egzistuoja institucinis valstybės spaudimas, įgyvendintas per valstybės formalią politiką bei darbovietės formalią politiką, tačiau galutiniai sprendimai priimami individualiame, neformaliame lygmenyje. Darbovietėse tiesioginių vadovų taikoma neformali politika dirbantiesiems kur kas reikšmingesnė, nei valstybės įgyvendinamos formalios šeimos–darbo politikos priemonės, jos nes orientuotos į konkrečių problemų sprendimą realiu laiku ir apima priemones, susijusias su dirbančiųjų darbų organizavimu ir jų laiko paskirstymu. Dirbančių tėvų patirtys skatina prisitaikymo prie darbdavių žaidimo taisyklių apraiškas. Tai atskleidžia, jog darbdaviai yra galios pozicijoje, o susiformavęs nepasitikėjimas valstybe lemia poreikį perkelti didesnę atsakomybę darbdaviams ir dirbantiesiems.