2022 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos socialinių mokslų centre vyks sociologijos mokslo krypties doktorantės Simonos Ščerbinskaitės daktaro disertacijos “Kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje: dalyvavimas, lyderystė ir vietovės gyvybingumas (Atokių kaimo gyvenviečių atvejis)“ gynimas.

Mokslinis vadovas:
Vyresn. m. d. dr. Edikas Kriaučiūnas (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija S 005)

Mokslo daktaro disertacija ginama Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro, Kauno technologijos universiteto sociologijos krypties taryboje:

Pirmininkas:
Prof. dr. Saulius Stanaitis (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).

Nariai:
– m. d. dr. Jolanta Aidukaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija S 005);
– m. d. dr. Margarita Gedvilaitė – Kordušienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija S 005);
– dr. Zaiga Krišjāne (Latvijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija S 005);
– dr. Jurgita Mačiulytė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).

Disertacija bus ginama viešame sociologijos mokslo krypties tarybos posėdyje 2022 m. rugsėjo 22 d. 13 val. Lietuvos socialinių mokslų centre ((III aukštas, Konferencijų salė), A. Goštauto g. 9, LT-01108, Vilnius.

 

Mokslo daktaro disertacijos anotacija

Lietuvos kaimo gyvenviečių sistema patyrė ir tebepatiria daug permainų. Per tris dešimtmečius kaimo vietovės neteko daugiau nei 270 tūkst. gyventojų, 2021 m. duomenimis, daugiau nei 4 tūkst. kaimo gyvenviečių buvo nebegyvenamos, likusios susiduria su viešosios infrastruktūros įstaigų mažėjimu, užimtumo problemomis, gyventojų senėjimo bei kitais iššūkiais. Kaimo bendruomeninės organizacijos (KBO), kaip vietos žmogiškuosius išteklius sutelkiantis ir įgalinantis įrankis, dažnai yra įvardijamas reikšmingu vietos plėtros veikėju. Dėl šios priežasties šios organizacijos buvo pasirinktos disertacijos tyrimo objektu. Aktyviai veikdamos kaimo bendruomeninės organizacijos gali sušvelninti neurbanizuotose šalies teritorijose vykstančius neigiamus pokyčius. Kaimo bendruomeninių organizacijų, turinčių nemažą vaidmenį tiek regioninės kaimo politikos formavime, tiek lokalių kaimo teritorijų plėtros srityje, tinklo bei atskirų jo dalių analizė leidžia įvertinti realų šalies kaimo gyvenamųjų vietovių plėtros politikos „iš apačios į viršų“ įgyvendinimo bei kaimiškų vietovių gyvybingumo, dažnai įvardijamu vienu iš kaimiškų vietovių vystymo tikslų, palaikymo (ir / ar didinimo) pajėgumus. Darbe atlikta išsami Lietuvos KBO tinklo ir jo ypatybių (dydžio, teritorinio pasiskirstymo, jį sudarančių elementų bruožų ir vykdomos veiklos) analizė. Siekiant aiškesnio tyrimo objekto supratimo, taikyta tiranguliacija – kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų, pirminių ir antrinių empirinių duomenų analizė. Tai leido atlikti išsamią kaimo bendruomeninių organizacijų analizę – nuo makro- (nacionalinio) iki mikro- (konkrečių kaimo vietovių) lygmens bei išgryninti reikšmingas KBO veikimo problemas bei jų priežastis, įvertinti kaimo bendruomeninių organizacijų veiklos ir vietovės gyvybingumo sąsajas.