Dr. Sari Hanafi

Dr. Sari Hanafi, Tarptautinės sociologų asociacijos prezidentas, Amerikos universitetas Beirute, Libanas. Dr. Sari Hanafi skaitys plenarinį pranešimą “Sociology and Welfare State in Post-Corona World” (liet. Sociologija ir gerovės valstybė pasaulyje po koronos).

Sari Hanafi yra sociologijos profesorius Amerikos universitete Beirute, žurnalo „Idafat: Arabų sociologijos žurnalas“ (angl. Idafat: the Arab Journal of Sociology) (arabų kalba) redaktorius bei Islamo studijų programos pirmininkas. Jis yra Tarptautinės sociologų asociacijos prezidentas. Neseniai Sari Hanafi sukūrė „Mokslinių tyrimų socialinio poveikio arabų pasaulyje“ portalą (angl. Portal for Social Impact of Scientific Research in/on the Arab World) (Athar). Jis yra buvęs Arabų socialinių mokslų tarybos valdybos viceprezidentas. Viena naujausių jo knygų yra „Žinių gamyba arabų pasaulyje: neįmanomas pažadas“ (Knowledge Production in the Arab World: The Impossible Promise) (kartu su R. Arvanitis). Jis yra 2014 m. Abdelhamido Shoumano ir 2015 m. Kuveito socialinių mokslų apdovanojimų laureatas. 2019 m. jam buvo suteiktas San Marcos nacionalinio universiteto garbės daktaro (Doctor Honoris Causa) vardas (tai pirmasis ir pirmaujantis universitetas Limoje, Peru, įsteigtas 1551 m.). Sari Hanafi svetainė: https://sites.aub.edu.lb/sarihanafi/

Profil_Johanna

Dr. Johanna Kuhlmann

Blum_pic_crop

Dr. Sonja Blum

 

 

Dr. Johanna Kuhlmann, Bremeno universitetas, Vokietija, ir dr. Sonja Blum, Hageno universitetas, Vokietija, skaitys plenarinį pranešimą “Reform Pathways of European Welfare Systems” (liet. Europos gerovės sistemų reformų trajektorijos).

Dr. Johanna Kuhlmann ir dr. Sonja Blum yra žinomos tarptautinėje mokslo bendruomenėje kaip bendraredaktorės labai reikšmingų mokslinių knygų gerovės valstybės tema. Jos neseniai sudarė ir redagavo knygą “The Handbook of European Welfare Systems” (2020, Routledge, sudarytojai Sonja Blum, Johanna Kuhlmann, Klaus Schubert). Knyga reikšmingai prisideda prie geresnio gerovės valstybės raidos ir problemų supratimo Europos Sąjungos šalyse. Knyga ypač savalaikė, nes analizuojami naujausi pokyčiai susiję su socialine politika, lyginamos gerovės valstybės sistemos Europos Sąjungos šalyse, analizuojami finansinės ir ekonominės krizės padariniai, pateikiama išsami informacija apie skirtingus gerovės valstybės modelius ir jų ypatumus. Ši knyga suteikia daug naudingos informacijos tarptautinei mokslo bendruomenei siekiančiai geriau suprasti šiuolaikinės gerovės valstybės raidą besikeičiančioje Europoje.  

 

Apskritojo stalo diskusijos

Iššūkiai gerovės valstybės raidai Lietuvoje: praeitis, dabartis ir ateities perspektyvos

Diskusija skirta aptarti naujausius gerovės valstybės raidos iššūkius Lietuvoje. Pokalbyje bus atskleistos aktualiausios šių dienų problemos, bus kalbama apie reformas susijusias su vaiko pinigų įvedimu ir darbo jėgos apmokestinimo pokyčiais; senatvės pensijų draudimu; bus paliestos skurdo problemos bei pristatomi tyrimai dėl naujo darbo kodekso poveikio. Kokias aktualias problemas turime spręsti norint užtikrinti „gerovės valstybę“ visiems? Ar įmanoma „dosni“ gerovės valstybė Lietuvoje? Ar Lietuvai reikia „Švediškos“ gerovės valstybės? Kokį poveikį Covid-19 turės gerovės valstybės raidai?

Diskusijoje dalyvaus: dr. Jekaterina Navickė (Vilniaus universitetas), dr. Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė (Europos Komisija), prof. dr. Teodoras Medaiskis (Vilniaus universitetas).

Diskusiją moderuos: dr. Jolanta Aidukaitė, Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Kokybiniai interviu: lauko darbų realijos ir patirtys

Diskusijoje dalyvausiantys tyrėjai atskleis kokybinio interviu metodo taikymo įvairovę, galimybes bei rečiau aptariamus lauko darbų niuansus. Pokalbyje bus bandoma nustatyti, kas diktuoja kokybinių interviu madas Lietuvoje ir ar galima kalbėti apie čia jau susiformavusias kokybinių interviu metodologines tradicijas? Ar tyrėjai  dažniausia eina „išmintais“ keliais , o gal nepaliaujamai ieško naujų šios metodikos taikymo galimybių? Ar šiuose tyrimuose labiau remiamasi indukcine ar dedukcine logika? Kiek kokybiniuose interviu pasitelkiamos ir išnaudojamos informacines / komunikacines technologijos ir kokius juos iššūkius kelia? Kiek etikos reikalavimai varžo kokybinių interviu potencialias galimybes ir ar Covid-19 realybė diktuoja naujus etikos standartus?

Diskusijoje dalyvaus: prof. dr. Audronė Telešienė (KTU), doc. dr. Kristina Šliavaitė (VDU, LSTC), doc. dr. Laima Žilinskienė (VU), doc. dr. Natalija Valavičienė (MRU), Teodora Kuklytė (rinkos tyrimų kompanija „Kantar“).

Diskusiją moderuos: dr. Sigita Kraniauskienė (KU).

Sociologinės apklausos: iššūkiai ir sprendimai

Diskusija skirta aptarti, su kokiais iššūkiais susiduriama vykdant sociologines apklausas Lietuvoje ir kaip jie veikia surenkamų duomenų kokybę. Tyrėjai ir praktikai kviečiami aptarti, kokie yra galimi šiuolaikiniai sprendimai, kokie pokyčiai vyksta vykdant apklausas ir kaip būtų galima bendradarbiauti užtikrinant apklausų duomenų patikimumą. Ypatingas dėmesys skiriamas apklausų internetu ir mišraus tipo apklausų taikymo Lietuvoje galimybėms ir praktikoms, atrankos ir reprezentatyvumo užtikrinimo klausimams besikeičiančiame kontekste.

Diskusijoje dalyvaus: doc. dr. Rūta Žiliukaitė (VU, Europos vertybių tyrimas), prof. dr. Ainė Ramonaitė (VU TSMPI, Lietuvos nacionalinė rinkiminė studija), dr. Apolonijus Žilys (VDU, Europos socialinis tyrimas), Renata Sadunišvili / Skaistė Varnienė (rinkos tyrimų kompanija „Kantar“), Antanas Nasutavičius / Gintarė Leonavičiūtė (UAB „Norstat LT“), dr. Rasa Ališauskienė (UAB „Baltijos tyrimai“).

Diskusiją moderuos: Inga Gaižauskaitė (LSTC).

 

Lietuvos sociologų draugijos apdovanojimai

Konferencijos atidarymo metu (9:00-9:30) bus paskelbti Lietuvos sociologų draugijos organizuoto „Geriausios 2019-2020 m. sociologinės knygos konkurso“ rezultatai, „Geriausio 2020 m. sociologijos magistro darbo konkurso“ rezultatai bei įteikiamas „Apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus sociologijos mokslui Lietuvoje“.

 

 

Konferencijos kalbos: lietuvių (pagrindinė) ir anglų.

Kviestiniai pranešimai bus skaitomi anglų kalba (vertimas į lietuvių kalbą nenumatytas). Apskritųjų stalų diskusijos ir pranešimai paralelinėse sesijose vyks lietuvių kalba (vertimas į anglų kalbą nenumatytas).

Priimamos tezės skaityti pranešimus lietuvių ir / ar anglų kalbomis. Konferencijos mokslo komitetas palieka sau teisę įterpti pranešimus anglų kalbą į temines sesijas arba sudaryti atskirą paralelinę sesiją pranešimams anglų kalba.