LSTC tyrimai atliekami laikantis tyrimų etikos principų. 2015 m. birželio 18 d. priimtas LSTC Etikos kodeksas, Centre veikia Etikos komisija.

LSTC etikos komisija

Komisijos pirmininkė

Vyresn. m. d. Monika Frėjutė-Rakauskienė

LSTC Etninių tyrimų institutas

Komisijos nariai

Prof. dr. Irena Juozeliūnienė

Vilniaus universitetas

Jaunesn. m. d. Inga Gaižauskaitė

LSTC Sociologijos institutas

Jolita Junevičienė

LSTC doktorantė

I. BENDROJI DALIS

1. Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Etikos kodeksas – tai organizacinis dokumentas, atspindintis pagrindines principines LSTC darbuotojų nuostatas visų atliekamų profesinių veiklų atžvilgiu santykyje su kolegomis ir visuomene.

2. Kodeksas parengtas vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijomis, LSTC įstatais bei atsižvelgiant į mokslinių akademinės etikos tyrimų rezultatus ir esamas mokslinės veiklos etikos praktikas.

3. Visi LSTC bendruomenės nariai turi saviraiškos teisę, jiems laiduojama akademinė laisvė, t. y. galimybė rinktis mokslinių tyrimų temas ir metodus, dėstyti savo požiūrį į mokslinių tyrimų organizavimą ir administravimą, laisvai ir atvirai reikšti kritines mintis. Atsakingai naudodamiesi šia laisve, LSTC mokslininkai ir tyrėjai tokią pat laisvę turi pripažinti ir kitiems bendruomenės nariams, palaikyti kritinio mąstymo tradiciją bei atviros diskusijos atmosferą LSTC.

II. MOKSLINĖ TIRIAMOJI VEIKLA*

Atliekant visas mokslines tiriamąsias ir tiesiogiai su jomis susijusias veiklas bei bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis rengiant mokslininkus ir specialistus, LSTC mokslininkai ir tyrėjai turi laikytis toliau išvardintų principų atsižvelgiant į tris atsakomybės sritis:

1. Atsakomybė prieš visuomenę

1.1. Atliekami tyrimai turi teikti naudą visuomenei ir juose turi būti siekiama sumažinti iki minimumo bet kokią galimą socialinę žalą.

1.2. Mokslininkai ir tyrėjai turi siekti balanso tarp profesinio principingumo ir pagarbos nacionalinėms ir tarptautinėms teisės normoms.

1.3. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis užtikrinti, kad jų atliekami tyrimai būtų planuojami ir atliekami gerbiant visas visuomenės grupes (socialines, kultūrines, politines, religines, etnines, rasines, kt.) ir suvokiant jų skirtumus bei ypatumus; taip pat turi būti gerbiamos menkai atstovaujamos socialinės grupės ir siekiama išvengti jų marginalizavimo ar išskyrimo.

1.4. Mokslininkai ir tyrėjai turi atsižvelgti į visų su tyrimu susijusių – tyrimą finansuojančių, tyrimo rezultatus naudojančių, kt. – organizacijų ir grupių interesus.

1.5. Mokslininkai ir tyrėjai turi siekti atsakingai prisidėti prie intelektualinio jaunųjų tyrėjų ir visos visuomenės narių ugdymo, sąžiningai ir nuosekliai perduoti savo žinias ir kompetencijas, vengti kitų eksploatavimo ir diskriminavimo.

2. Atsakomybė už profesinę kompetenciją ir standartus

2.1. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis užtikrinti, kad naudojami tyrimo metodai būtų pasirenkami vadovaujantis profesionalia kompetencija, ir kad tyrimo grupės nariai turėtų reikiamą profesinę kvalifikaciją.

2.2. Mokslininkai ir tyrėjai turi siekti, kad atliekami tyrimai neprieštarautų mokslo bendruomenėje ir visuomenėje vyraujančioms vertybėms ir normoms.

2.3. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis užtikrinti, kad tyrimo procese jokie tyrimo dalyviai – tyrimo grupės nariai, tyrimo objektai – neįgytų jokio neteisėto pelno ar naudos ir kad jiems nebūtų padaryta jokia neteisėta žala.

2.4. Mokslininkai ir tyrėjai turi siekti užtikrinti pateikiamų faktų tikslumą ir vengti duomenų falsifikavimo, fabrikavimo, slėpimo ir neteisingo interpretavimo.

2.5. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis suvokti ir įvertinti galimas tyrimo dalyvių įsitraukimo į tyrimą pasekmes ir siekti sumažinti visų tyrime dalyvaujančių asmenų rizikas ir nepatogumus, susijusius su dalyvavimu tyrime.

2.6. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis užtikrinti, kad tyrimo ataskaitos ir tyrimo rezultatų sklaida būtų atsakinga.

2.7. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis užtikrinti, kad tyrimo metodologija ir rezultatai būtų atviri diskusijai ir kolegų kritikai.

2.8. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis užtikrinti, kad visose jų publikacijose ir kituose viešai pristatomuose darbuose būtų pilnai įvertinti ir pripažinti visi prie publikacijų rengimo prisidėję asmenys ir visi ankstesni tyrimai kaip tyrime naudotų žinių, duomenų, koncepcijų ir metodologijų šaltiniai tinkamo autorių sąrašo sudarymo, padėkų už indėlį pateikimo, citavimo formomis.

2.9. Dalyvaujant ugdymo veiklose, mokslininkai ir tyrėjai turi siekti užtikrinti aukštą pateikiamų ugdymo srities žinių lygį, o taip pat – modernų, tikslų, reprezentatyvų ir duotame ugdymo kontekste tinkamą dėstomų dalykų turinį.

2.10. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis užtikrinti, kad visa jų vykdoma mokslinė ir pedagoginė veikla niekaip nepažeistų LSTC interesų.

3. Atsakomybė prieš tyrimo dalyvius

3.1. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis užtikrinti, kad dalyvavimas tyrime būtų savanoriškas.

3.2. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis užtikrinti, kad sprendimą apie dalyvavimą tyrime tyrimo dalyviai priimtų savanoriškai, įvertinę pateiktą informaciją apie tyrimą, žinodami ir suvokdami visas galimas dalyvavimo tyrime pasekmes; pateikiant informaciją apie tyrimą turi būti siekiama visiško aiškumo ir vengiama apgavystės bei nuslėpimo.

3.3. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis užtikrinti duomenų šaltinių anonimiškumą ir/arba išsaugoti jų konfidencialumą, kai tai būtina siekiant apsaugoti duomenis pateikusius asmenis, grupes ar organizacijas.

3.4. Mokslininkai ir tyrėjai turi stengtis užtikrinti, kad tyrimo dalyviai būtų apsaugoti nuo perdėto kišimosi į jų asmeninį gyvenimą, nepagarbos, fizinio diskomforto, psichologinės ar kitokios žalos.

III. ADMINISTRACINĖ VEIKLA**

Atliekant visas administracines veiklas LSTC administracijos darbuotojai turi laikytis toliau išvardintų principų atsižvelgiant į tris atsakomybės sritis:

1. Atsakomybė prieš visuomenę ir kitas institucijas

1.1. Administracijos darbuotojai turi užtikrinti, kad sprendimai, darantys poveikį individų teisėms ir interesams, turėtų teisinį pagrindą, ir jų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus.

1.2. Administracijos darbuotojai turi užtikrinti, kad informacija apie LSTC, LSTC vykdomas veiklas ir LSTC darbuotojus būtų skelbiama viešai, būtų teisinga ir išsami, kiek tai neprieštarauja nacionaliniams ir tarptautiniams teisės aktams.

1.3. Administracijos darbuotojai turi užtikrinti, jog atskaitingumas ir bendradarbiavimas su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei institucijomis vyktų skaidriai ir sąžiningai.

2. Atsakomybė prieš LSTC darbuotojus

2.1. Administracijos darbuotojai turi užtikrinti, kad visi darbuotojų priėmimo/atleidimo, karjeros ir susiję klausimai ir procedūros LSTC būtų sprendžiami/vyktų skaidriai, gerbiant lygybės principą ir vengiant bet kokios nepateisinamos LSTC darbuotojų diskriminacijos dėl tautybės, lyties, politinių pažiūrų, etninės ar socialinės kilmės, priklausomybės tautinei mažumai, turto, kilmės, neveiksnumo, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

2.2. Administracijos darbuotojai turi užtikrinti, kad visa LSTC darbuotojams reikiama informacija bei kvalifikuota pagalba būtų teikiama laiku, pilna ir teisinga; mokslininkai ir tyrėjai savo ruožtu turi užtikrinti, kad administracijai reikiama informacija būtų teikiama laiku, pilna ir teisinga.

3. Atsakomybė už administracinę kvalifikaciją ir kompetencija

3.1. Administracijos darbuotojai turi būti nuoseklūs savo administraciniame elgesyje ir administraciniame institucijos darbe, vadovautis LSTC nusistovėjusia administracine tvarka. Išimtys galimos tik teisinį pagrindą turinčiais atvejais.

3.2. Administracijos darbuotojų galios turi būti naudojamos tik tiems tikslams, kuriems jos atitinkamų nuostatų buvo suteiktos, vengiant naudotis tomis galiomis įstatymų nepagrįstiems tikslams.

3.3. Priimant sprendimus, administracijos darbuotojai turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi, yra proporcingos siekiamam tikslui ir yra išlaikoma pusiausvyra tarp privačių ir viešųjų interesų.

3.4. Administracijos darbuotojai turi būti nešališki ir, kiek tai įmanoma, nepriklausomi, susilaikyti nuo bet kokių savavališkų veiksmų, galinčių neigiamai atsiliepti kitiems LSTC darbuotojams ar LSTC.

IV. ETIKOS KODEKSO PRIĖMIMAS IR ĮGYVENDINIMAS***

1. Etikos kodeksas ir jo pakeitimai įsigalioja po to, kai:

1.1. Kodeksas arba jo pakeitimai yra aptariami viešai ir kai dauguma darbuotojų išreiškia pritarimą;

1.2. Kodeksą arba jo pakeitimus tvirtina LSTC Mokslo taryba.

2. Etikos kodekso svarstymą ir pakeitimus gali inicijuoti bet kuris LSTC darbuotojas.

3. Etikos kodekso viešinimas:

3.1. Kodeksas skelbiamas viešai LSTC tinklalapyje;

3.2. Nauji LSTC darbuotojai yra asmeniškai supažindinami su Kodeksu;

3.3. Su Kodeksu supažindinami visi LSTC instituciniai partneriai.

4. Už Etikos kodekso įgyvendinimą ir etikos normų laikymąsi yra atsakingas kiekvienas LSTC darbuotojas. Kodekso įgyvendinimo priežiūrą (tame tarpe – Kodekso pakeitimų koordinavimą, Kodekso ir kitų etikos pažeidimų svarstymą) atlieka LSTC Etikos komisija.

5. LSTC Etikos komisija

5.1. Komisijos sudarymas ir sudėtis

5.1.1. Komisiją sudaro 3 skirtingų LSTC kamieninių padalinių darbuotojai, 1 doktorantas ir 2 socialiniai partneriai.

5.1.2. Komisija sudaroma iš LSTC bendruomenės rekomenduotų darbuotojų, doktorantų ir socialinių partnerių. Komisija laikoma sudaryta, kai jos sudėtį patvirtina LSTC Mokslo taryba.

5.1.3. Komisija sudaroma 3 metams. Komisijos nariai eina pareigas ne daugiau nei 2 kadencijas iš eilės.

5.2. Komisijos veikla

5.2.1. Komisija skelbia posėdžius paaiškėjus Kodekso arba kitiems etikos pažeidimų atvejams, kuriuose dalyvauja LSTC darbuotojai.

5.2.2. Pagal poreikį, į Komisijos posėdžius gali būti kviečiami kiti LSTC darbuotojai bei išoriniai ekspertai.

5.2.3. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Kiekvieno pažeidimo atvejo svarstymo rezultate Komisija priima sprendimą dėl atvejo viešinimo, dėl taikomų arba rekomenduotinų taikyti sankcijų, arba dėl atvejo svarstymo perdavimo Nacionalinei Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, Komisijos sprendimu:

5.2.3.1. Kodekso ar kiti etikos pažeidimo atvejai gali būti viešinami LSTC vidiniuose posėdžiuose, LSTC tinklalapyje, profesinei ir plačiajai visuomenei skirtose informacijos priemonėse.

5.2.3.2. LSTC administracijai rekomenduojama pažeidėjui(-ams) taikyti tokias sankcijas, kaip įspėjimas, viešo atsiprašymo siūlymas, atleidimas iš pareigų ir kt.

5.3. Komisija skelbia savo veiklos rezultatus metinėse veiklos ataskaitose, kurios skelbiamos LSTC tinklalapyje.

V. BAIGIAMOJI NUOSTATA

Kodekse yra išvardinti pagrindiniai mokslinės ir administracinės veiklos etikos principai, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienas LSTC darbuotojas yra atsakingas ne tik už Kodekse išvardintų principų laikymąsi, bet ir už nuolatinį Kodekso tobulinimą.

_________________

* Parengta vadovaujantis Dench, Sally; Iphofen, Ron; Huws, Ursula. 2004. An EU Code of Ethics for Socio-Economic Research. Brighton: The Institute for Employment Studies. ISBN 1 85184 342 6. UNESCO. Division on Ethics of Science and Technology. 2006. Interim analysis of codes of conduct and codes of ethics. SHS/2006/PI/H/5.

** Parengta vadovaujantis Europos ombudsmenas. 2013. Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas. Luksemburgas: Europos Sąjunga. ISBN 978-92-9212-363-5. Angl. versija: EC. 2000. Code of Good Administrative Behaviour. Relations with the public. Official Journal of the European Communities: OJ L 267, 20.10.2000. [http://ec.europa.eu/transparency/code/_docs/code_en.pdf]. Kodekso apžvalginė analizė pateikta Ponce, Juli. 2005. Good Administration and Administrative Procedures. Indiana Journal of Global Legal Studies 12(2): 551-588 (Article 10) [http://www.repository.law.indiana.edu/ijgls/vol12/iss2/10] Empirinės analizės rezultatai pateikiami čia: Statskontoret. 2005. Principles of Good Administration in the Member States of the European Union. [http://www.statskontoret.se/upload/Publikationer/2005/200504.pdf]

*** Parengta vadovaujantis Singh, Jang B. 2011. Determinants of the Effectiveness of Corporate Codes of Ethics: An Empirical Study. Journal of Business Ethics 101:385–395.