2017 – 2021 m., vadovai – dr. Donatas Burneika ir dr. Sarmitė Mikulionienė.

Anotacija

Programos paskirtis – prisidėti prie šalies pažangos ir visuomenės gerovės užtikrinimo atliekant gilėjančios socialinės diferenciacijos, kuri suvokiama kaip ekonominis, politinis, kultūrinis ir normatyvinis procesai, daugiadimensinę analizę. Depopuliacijos, emigracijos, finansinių ir humanitarinių krizių sąlygomis visuomenės sutelktumo, įvairių gyventojų struktūrų skirtybių ir jų pasekmių tyrimai yra aktualūs, nes minėti procesai gali kelti grėsmę šalies strateginių planų sėkmingam įgyvendinimui.

Programą vykdys Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos ir Visuomenės geografijos ir demografijos institutai remdamiesi Lietuvos socialinių tyrimų centro įstatais ir strateginiu planu, Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ prioritetinio tikslo „Sumani visuomenė“ prioritetu (veikli, solidari ir besimokanti visuomenė). Programos tikslas ir uždaviniai taip pat atitinka Europos 2020 strateginius prioritetus – pažangų, tvarų ir integracinį augimą, ypatingą dėmesį kreipiant į socialinės ir teritorinės sanglaudos plėtrą. Siekiant kuo tikslingiau panaudoti Centro mokslinio personalo sukauptą ilgametę tyrimų atlikimo ir jų rezultatų sklaidos patirtį, Programa bus vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su kitais Centro padaliniais.

Programos tikslas

Tirti Lietuvos visuomenės socialinės struktūros kaitą, gyventojų grupių socialinę elgseną ir tapatumus siekiant atskleisti socialinės diferenciacijos ir integracijos procesų tendencijas Lietuvoje Europos šalių kontekste.

Programos uždaviniai

1. Tirti Lietuvos visuomenės socialinės struktūros raidą:
1.1. Tirti visuomenės socialinio struktūrinimosi procesus ir socialinių klasių priešpriešas.
1.2. Kurti socialinių grupių diferenciacijos ir integracijos modelius, apibrėžiant jų veiksnius ir sąsajas, ypatingą dėmesį skiriant optimaliam viduriniosios klasės formavimo(si) modeliui.
1.3. Nustatyti viešosios politikos, susietos su visuomenės socialine raida, modernizavimo gaires.
2. Tirti gyventojų grupių socialinę elgseną, socialinių tapatumų kaitą bei raišką šalies politinių, ekonominių, sociokultūrinių pokyčių kontekste, vykdyti lyčių, amžiaus, profesinės, etninės, išsilavinimo, pajamų lygio, sveikatos būklės, gyvenamosios vietos ir kt. skirtybėmis apibūdinamų gyventojų grupių lyginamuosius tyrimus taikant sociologinius, kultūrinės antropologijos bei kitus tyrimų metodus.
3. Tirti regioninę socio-demografinių procesų diferenciaciją Lietuvoje:
3.1. Tirti sociodemografinių reiškinių (gyventojų grupių) teritorinę diferenciaciją centro – periferijos ašyje, išryškinant periferizacijos pasekmės regionų gyventojams ir atlikti sociodemografinių struktūrų kaitos analizę.
3.2. Atskleisti didėjančių socialinių skirtumų įtaką erdvinei šalies gyventojų atskirčiai. Analizuoti skirtingų gyventojų grupių (demografine, socioekonomine prasme) pasiskirstymo Lietuvos teritorijoje kaitą, nustatant erdvinės segregacijos formų įvairovę bei galimybes ją valdyti.
3.3. Identifikuoti svarbiausias regioninio vystymo disbalanso priežastis ir numatyti galimas šių procesų pasekmės darniai šalies raidai.