PRANEŠIMAS SPAUDAI

 

Lietuvos socialinių tyrimų centre (LSTC) vykdomas mokslo projektas “COVID-19 pasekmės visuomenės saugumui: grėsmės ir naujos galimybės”. Tyrimui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-COV-20-26. Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“.

Projektas remiasi po Šaltojo karo susiformavusia žmogaus saugumo (Human Security) koncepcija, kurios esmė – tirti individui kylančias saugumo grėsmes plačiame grėsmių kontekste, individą laikant centriniu saugumo objektu. Šiuolaikinės grėsmės vis mažiau yra siejamos su lengvai identifikuojamais priešais ir žmonės nebūtinai yra saugūs gyvendami saugioje valstybėje. Viena iš tokių naujų grėsmių yra  užkrečiamų ligų pandemijos, kurių pasekmės ir yra šio projekto tyrimo objektas.

Projekto tikslas – įvertinti galimas COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikomo karantino režimo teigiamas ir neigiamas pasekmes visuomenės saugumui, ypatingą dėmesį skiriant kasdienio gyvenimo praktikoms, užimtumo ir darbinės veiklos pokyčiams bei demokratijos kokybei.

Projekte yra suplanuotos kelios reprezentatyvios gyventojų apklausos ir kokybinių interviu serija. Surinktų empirinių duomenų pagrindu bus suformuluoti galimi socialinių pokyčių scenarijai ir pasiūlyti būdai, kaip galima būtų sušvelninti neigiamas pandemijos ir karantino pasekmes ir išnaudoti atsiradusias naujas galimybes.

Pristatome projekto pirmosios reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenis. Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) užsakymu 2020 m. liepos mėn. 24-31 d. buvo atlikta reprezentatyvi 18-74 m. Lietuvos gyventojų apklausa (CAWI). Iš viso buvo apklausti 1009 gyventojai. Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto. Duomenų rinkimo partneris – „Kantar“.

Daugiau apie tyrimą:
Projekto vadovė LSTC Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė, diana.janusauskiene@lstc.lt

 

KAIP PAVASARĮ IŠGYVENTAS COVID-19 KARANTINAS PAVEIKĖ MŪSŲ GYVENIMUS?

 4 iš 10 Lietuvos gyventojų apibūdino karantino poveikį savo gyvenimui kaip labiau neigiamą, tačiau kas dešimtas – kaip labiau teigiamą

Tyrimo duomenimis, 38 proc. Lietuvos gyventojų poveikį įvertino kaip labiau neigiamą, 24 proc. pajautė tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį. 9 proc. karantino situacijoje sugebėjo įžvelgti labiau teigiamą poveikį savo gyvenimui, o  likę 26 proc. respondentų nurodė, kad išgyventas karantino laikotarpis niekaip nepaveikė jų asmeninio gyvenimo.

Tyrime detaliau buvo išskirtos šios gyvenimo sritys: šeimos, darbo, studijų, laisvalaikio ir finansų. Lietuvos gyventojai pripažino, kad labiausiai dėl karantino nukentėjo jų laisvalaikis (55 proc.), darbas (38 proc. iš tų, kurie dirba), finansinė padėtis (36 proc.), šeimos gyvenimas (27 proc.), studijos (25 proc. iš tų, kurie mokosi). Be to, itin paplitęs tarp gyventojų buvo neigiamas karantino poveikis jų emocinei būsenai, nuotaikai – tai pripažino beveik pusė apklaustųjų (45 proc.).

Atsakymai į atvirą klausimą apie tai, kaip karantinas paveikė žmonių gyvenimą, parodė, kad yra ir teigiamų, ir neigiamų vertinimų.

Neigiami karantino padariniai labiausiai siejami su finansų nepritekliumi ir laisvalaikio praleidimo vietų neprieinamumu

Kalbant apie neigiamus padarinius, kas penktas respondentas (20 proc.) minėjo finansinį nepriteklių, atsiradusį dėl atlyginimo sumažėjimo, darbo netekimo, verslo uždarymo. Beveik tiek pat žmonių (18 proc.) neigiamus padarinius siejo su įvairiais apribojimais, suvaržymais, įskaitant pramogų, paslaugų, sporto klubų ir pan. veiklos apribojimus. 14 proc. Lietuvos gyventojų rūpestį kėlė baimė dėl savęs ir artimųjų, nežinomybės jausmas, įtampa, nerimas, depresija. 13 proc. tyrimo dalyvių išgyveno dėl gyvo bendravimo, tiesioginių susitikimų netekimo, ir dar tiek pat respondentų nemalonių jausmų šaltiniu tapo laisvo judėjimo suvaržymai ir draudimai vykti į užsienį. Kas dešimtas Lietuvos gyventojas (9 proc.) kaip neigiamą karantino padarinį minėjo kaukių dėvėjimą ir papildomų asmens apsaugos priemonių naudojimą.

Teigiami padariniai – karantinas Lietuvos gyventojams padovanojo gyvenimo tempo sulėtėjimą ir daugiau laiko šeimos rate

Atsakydami į atvirą klausimą, kokios buvo teigiamos karantino pasekmės, dažniausiai žmonės minėjo poilsį, ramybę ir tai, kad juos maloniai nuteikė sulėtėjęs gyvenimo tempas (tokių respondentų buvo 23 proc.). Kas penktas respondentas (21 proc.) teigė, kad atsirado daugiau laiko, praleidžiamo su šeima ir daugiau bendravimo su šeimos nariais. Anot tyrimo dalyvių, pozityvus pokytis buvo ir tai, kad atsirado daugiau laiko sau, savo hobiams, asmeniniam tobulėjimui ir daugiau laisvalaikio (13 proc.). Kas dešimtas (9 proc.) teigiamai įvertino tai, kad atsirado galimybė dirbti, mokytis nuotoliniu būdu, nereikėjo gaišti laiko kelionėms į darbo / mokymosi vietą. 6 proc. respondentų pozityvius pokyčius siejo su tuo, kad atsirado laiko peržvelgti gyvenimo vertybes, atsirado naujų įpročių, hobių, buvo galimybė išmokti naujų dalykų.

 

AR LIETUVOS GYVENTOJAI KETINA SKIEPYTIS NUO COVID-19?

Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos valstybių, derasi dėl galimybių įsigyti vakciną nuo COVID-19.

LSTC atliktas tyrimas, kuriame buvo siekta įvertinti bendrą išankstinį Lietuvos gyventojų nusiteikimą skiepytis nuo COVID-19 rodo, kad šiuo metu atsiradus skiepams nuo koronaviruso infekcijos, skiepytis ketintų 36 proc. apklaustųjų. Kiti 36 proc. respondentų neturi aiškios nuostatos skiepų nuo COVID-19 atžvilgiu, o 26 proc. teigia neketinantys skiepytis. Tyrimo duomenys neleidžia teigti, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys būtų ženkliai tvirčiau nusiteikę skiepytis nuo COVID-19. Skiepytis kiek labiau būtų linkę vyrai nei moterys, taip pat vyresnio amžiaus gyventojai, nors visose amžiaus grupėse nežinančių, kaip elgtųsi, yra 3-4 iš 10 apklaustųjų.

Lyginant su sezoninio gripo vakcinacijos apimtimis Lietuvoje, šiuo metu gyventojų nusiteikimas skiepytis nuo COVID-19 yra didesnis. Pavyzdžiui, 2016-2017 m. gripo sezono metu buvo paskiepyti 8,4 proc. visų Lietuvos gyventojų, o 65 m. ir vyresnių gyventojų grupėje 24,1 proc. (remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija).

Atliktas tyrimas neatsako į klausimą, kokia dalis Lietuvos gyventojų iš tiesų sutiks skiepytis ir ar Lietuvoje bus pasiektas kolektyviniam imunitetui būtinas vakcinacijos lygis. Tačiau jis pagrįstai leidžia jau dabar konstatuoti, kad iki skiepams pasiekiant Lietuvą, yra būtinos platesnės diskusijos visuomenėje ir didesnė profesionalios, patikimos ir pagrįstos informacijos sklaida medijose, nes reikšminga gyventojų dalis (3-4 iš dešimties) neturi nuomonės dėl kuriamų skiepų. 

 

AR COVID-19 KELIA GRĖSMĘ DEMOKRATIJAI?

COVID-19 pandemija ir dėl jos taikomi žmonių laisvių ir teisių suvaržymai vertinami nevienareikšmiškai, tai patvirtina ir LSTC atlikto tyrimo duomenys.

Nepajudinamai svarbi yra spaudos laisvė: tik 7 proc. apklaustųjų sutiktų, kad tam, kad būtų efektyviau kovojama su koronaviruso pandemija, būtų apribota spaudos laisvė. Taip pat itin svarbia laisve yra laikomas privatumo užtikrinimas.

Tam, kad būtų efektyviau kovojama su koronaviruso pandemija:

  • Tik 1 iš 10 apklaustųjų (11 proc.) sutiktų, kad duomenys apie jų sveikatą būtų viešai prieinami;
  • Tik 2 iš 10 apklaustųjų (19 proc.) sutiktų būti stebimi ir filmuojami visose viešose erdvėse.

Tačiau laisvės keliauti po pasaulį Lietuvos gyventojai atsisakytų lengviau:

  • Tam, kad būtų efektyviau kovojama su koronaviruso pandemija, 56 proc. apklaustųjų sutiktų, kad Lietuvos gyventojams būtų uždrausta keliauti į užsienį;
  • Ir net 65 proc. sutiktų, kad užsieniečiams būtų uždrausta atvažiuoti į Lietuvą.

Visgi, nepaisant stipraus prisirišimo prie asmens privatumo neliečiamybės teisės bei tvirto įsitikinimo spaudos laisvės svarba, trečdalis Lietuvos gyventojų sutiktų su autoritariniu valdymu:

  • 35 proc. apklaustųjų teigė sutinka su teiginiu, kad „būtų gerai atsisakyti Seimo ir rinkimų, o turėti stiprų lyderį, kuris gali greitai viską spręsti“ (40 proc. apklaustųjų nesutiko su tokiu teiginiu, o likę buvo neapsisprendę).

2016 metais LSTC buvo atliktas panašaus pobūdžio tyrimas: buvo tiriamas požiūris į Rusijos agresijos ir tarptautinio terorizmo keliamas grėsmes Lietuvos gyventojams. Palyginus abiejų tyrimų duomenis matome, kad spaudos laisvė, kad ir kokios grėsmės būtų patiriamos ar įsivaizduojamos, Lietuvos gyventojams išlieka nepajudinamai svarbi:

  • 2016 metais, paklausti, ar sutiktų, kad būtų apribota spaudos laisvė tam, kad būtų efektyviau kovojama su terorizmu, teigiamai atsakė tik 11 proc. apklaustųjų.

2016 metais žymiai didesnė žmonių dalis teigė, kad sutiktų būti viešai stebimi visose viešose erdvėse – tokių buvo net 36 proc. apklaustųjų (dabartinėje apklausoje – 19 proc.).

2016 metais 31 proc. apklaustųjų sutiko, kad būtų suvaržyta laisvo judėjimo teisė tarp Europos Sąjungos šalių ir atsirastų pasienio kontrolė (dabartinėje apklausoje už keliavimo laisvės suvaržymus pasisakė beveik dvigubai didesnė dalis apklaustųjų).

 

KAIP VERTINAMAS NUOTOLINIS DARBAS?

Lietuva pagal darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu, dalį pastarąjį dešimtmetį užėmė vieną paskutiniųjų vietų ES-28 šalių tarpe ir gerokai atsiliko nuo tokių šalių kaip Švedija, Olandija, Liuksemburgas, Suomija, Danija, kur 2019 m. apie 30-40 proc. visų dirbančiųjų nuolat arba kartais dirbo nuotoliniu būdu. Iki prasidedant pandemijai ir karantinui Lietuva pagal šį rodiklį lenkė tik Bulgariją, Rumuniją, Kiprą ir Turkiją, kur dirbančiųjų nuotoliniu būdu dalis nesiekė 3 proc. (Lietuvoje nuolat arba kartais nuotoliniu būdu 2019 m. dirbo 4,5 proc. dirbančiųjų).

Todėl prasidėjus pandemijai ir karantinui įvykęs staigus nuotoliniu būdu dirbančiųjų skaičiaus šuolis tapo iššūkiu ne tik daugeliui įmonių ir įstaigų darbuotojų, bet ir jų darbdaviams bei klientams. Pastaruoju metu atlikti nuotolinio darbo tyrimai rodo, jog tiek Lietuvoje, tiek vidutiniškai Europoje nuotoliniu būdu pandemijos laikotarpiu dirbo apie 40 proc. dirbančiųjų. Iš tiesų galima teigti, jog pandemija suteikė unikalią galimybę Lietuvos darbo rinkoje greitai ir dideliu mastu išbandyti nuotolinio darbo privalumus ir trūkumus, kurie Europoje jau seniai žinomi.

Taigi, kokie pagrindiniai nuotolinio darbo Lietuvoje bruožai, privalumai ir trūkumai? LSTC atlikto tyrimo duomenimis:

  • karantino laikotarpiu valstybinio sektoriaus darbuotojai ženkliai dažniau dirbo nuotoliniu būdu, nei privataus sektoriaus darbuotojai; tuo tarpu privačiame sektoriuje daugiau darbuotojų karantino laikotarpiu liko dirbti savo įprastose darbo vietose;
  • nuotoliniu būdu dirbę darbuotojai ženkliai dažniau minėjo tokio darbo privalumus, nei trūkumus;
  • dažniausiai minimi nuotolinio darbo privalumai – galima lanksčiau planuoti savo darbo ir poilsio laiką (šį atsakymo variantą rinkosi 59 proc. respondentų, karantino metu dirbusių nuotoliniu būdu), galima daugiau dėmesio skirti šeimai, buities/ūkio darbams (46 proc.); sumažėja stresas, įtampa, visumoje pagerėja gyvenimo kokybė (26 proc.);
  • dažniausiai minimi nuotolinio darbo trūkumai – kyla problemų dėl darbui nepritaikytos namų aplinkos (trūksta kambarių, darbo stalų, kitų priemonių) (27 proc.); sunku suderinti darbą ir šeimą (trukdo dirbti vaikai, kiti šeimos nariai, buities/ūkio darbai) (25 proc.); kyla problemų dėl kompiuterių, internetinio ryšio (21 proc.); kyla problemų dėl darbo organizavimo (veiklos koordinavimo su vadovu, bendradarbiais, pavaldiniais, užduočių ir terminų neapibrėžtumo, reglamentavimo trūkumo) (19 proc.);
  • apie 45 proc. šalies dirbančiųjų nurodė, jog ateityje norėtų dirbti nuotoliniu būdu: apie 15 proc. – nuolat ir apie 30 proc. – norėtų (pagal savo poreikius) derinti nuotolinį darbą ir darbą įprastoje darbo vietoje (beje, valstybiniame sektoriuje daugiau darbuotojų, nei privačiame norėtų dirbti nuotoliniu būdu).

Galima teigti, jog Lietuvos dirbančiųjų lūkesčiai dėl nuotolinio darbo iš esmės atitinka išsivysčiusių Europos šalių tradicijas ir yra pagrįsti, ypač – skaitmeninės Europos programos ir Europos žaliojo kurso kontekste. Patys darbuotojai, išbandę nuotolinį darbą, įžvelgia daugiau jo privalumų, nei trūkumų. Be to, nuotolinio darbo privalumai yra esminiai – įgalina darbuotojus daugiau dėmesio skirti šeimai, mažėja stresas, gerėja gyvenimo kokybė. Tuo tarpu daugelis neigiamų nuotolinio darbo aspektų yra daugiau techninio ir/ar organizacinio pobūdžio ir galėtų būti nesunkiai išsprendžiami aprūpinus darbuotojus tinkamomis darbo priemonėmis bei skiriant pakankamai dėmesio darbo organizavimui. Tai ypač svarbu valstybės įstaigoms ir organizacijoms, nes jose yra didesnės galimybės išnaudoti visus nuotolinio darbo privalumus, tačiau būtent valstybinio sektoriaus darbuotojai dažniau nurodė, jog dirbdami nuotoliniu būdu susidūrė su minėtais techniniais ir/ar organizaciniais trukdžiais.

 

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) užsakymu 2020 m. liepos mėn. 24-31 d. buvo atlikta reprezentatyvi 18-74 m. Lietuvos gyventojų apklausa (CAWI). Iš viso apklausti 1009 gyventojai. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto. Duomenų rinkimo partneris – „Kantar“.
Tyrimui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-COV-20-26.

Projekto vadovė LSTC Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė, diana.janusauskiene@lstc.lt