2021 m. kovo 15 d. Lietuvos socialinių mokslų centre vyko sociologijos mokslo krypties doktorantės Kristinos Senkuvienės daktaro disertacijos  “Parama gausioms šeimoms Lietuvoje: problemos ir situacija Europos Sąjungos šalių kontekste” gynimas.

Mokslo daktaro disertacija rengta 2014–2020 m. Lietuvos socialinių tyrimų centre pagal doktorantūros teisę, suteiktą Kauno technologijos universitetui, Lietuvos socialinių tyrimų centrui (dabar Lietuvos socialinių mokslų centras) ir Vytauto Didžiojo universitetui (2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-160, įstatymo pakeitimas – 2021 m. sausio 18 d., Nr. V-75).

Pagal Lietuvos socialinių tyrimų centro, Lietuvos teisės instituto ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto reorganizavimo į Lietuvos socialinių tyrimų centrą sujungimo būdu sąlygų aprašą, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1260, Lietuvos socialinių tyrimų centras nuo 2021 m. sausio 1 d. perėmė Lietuvos socialinių tyrimų centro, Lietuvos teisės instituto ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto teises ir pareigas.

Mokslinė vadovė:
Vyriaus. m. d. dr. Jolanta Aidukaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).

Mokslo daktaro disertacija buvo ginama Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro ir Kauno technologijos universiteto sociologijos krypties taryboje.

Pirmininkas:
Prof. dr. Audronė Telešienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).

Nariai:

  • Vyriaus. m. d. dr. Laimutė Žalimienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
  • Vyresn. m. d. dr. Kristina Šliavaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
  • Dr. Aiva Jasilionienė (Makso Planko demografinių tyrimų institutas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
  • Prof. dr. Aušra Maslauskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).

Anotacija

Disertacijos tikslas – remiantis klasikinėmis gerovės valstybės bei šeimos politikos modelių tipologijomis įvertinti paramą gausioms šeimoms Lietuvoje, atskleidžiant jos problemas ir situaciją Europos Sąjungos šalių kontekste.
Pirmas skyrius skirtas teoriniam disertacijos pagrindui – jį sudaro šeimos politikos paradigma: analizuojama šeimos politikos samprata, tikslai ir reikšmė, gerovės valstybės bei šeimos politikos modeliai ir paramos šeimai priemonės, šeimos politikos ypatumai Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Antrame skyriuje analizuojami gausios šeimos kaip socialinės grupės ypatumai: nagrinėjama gausių šeimų samprata ir reikšmė, gausios šeimos stigmatizavimo fenomenas, paramos poreikis ir poveikis, taip pat Lietuvoje gausioms šeimoms teikiamos paramos priemonės.
Trečiame skyriuje pristatomas taikant lyginamosios analizės metodą atliktas tyrimas: analizuojama ir lyginama šeimos politika bei gausioms šeimoms teikiama parama Europos Sąjungos šalyse, jas grupuojant pagal šeimos politikos tipus.
Ketvirtas skyrius skirtas empiriniam paramos gausioms šeimoms Lietuvoje tyrimui: remiantis ekspertų – gausias šeimas vienijančių organizacijų vadovų – interviu duomenimis, analizuojama gausioms šeimoms Lietuvoje teikiama parama ir iš to kylančios problemos.
Disertacija užbaigiama integruotomis abiejų autorės atliktų tyrimų rezultatus apibendrinančiomis išvadomis ir remiantis jomis parengtais pasiūlymais.