2022 m. rugsėjo 16 d., 15:00 val. Lietuvos socialinių mokslų centre vyks sociologijos mokslo krypties
doktoranto Karolio Dambrausko daktaro disertacijos „Mapping Ethnicity-Property Nexus: Framing and
Negotiating Ethnicity in the Process of Land Restitution in South-Eastern Lithuania“ (liet. „Etniškumo
dimensija privačios nuosavybės atstatymo procese: svarstant etniškumo sampratas ir reikšmę žemės
restitucijos eigoje pietryčių Lietuvoje“) gynimas.

Mokslinis vadovas:
Vyresn. m. d. dr. Kristina Šliavaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005)

Mokslo daktaro disertacija ginama Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro ir Kauno
technologijos universiteto sociologijos krypties taryboje:

Pirmininkas:
Prof. dr. Vytis Čubrinskas (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005)

Nariai:
– Doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005)
– Vyresnioji m. d. dr. Monika Frėjutė Rakauskienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai
mokslai, sociologija, S 005)
– Vyriausioji m. d. dr. Diana Janušauskienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai,
sociologija, S 005)
– Dr. Neringa Klumbytė (Majamio universitetas, JAV, socialiniai mokslai, sociologija – S 005)

Mokslo daktaro disertacija bus ginama viešame Sociologijos mokslo krypties tarybos posėdyje 2022 m.
rugsėjo 16 d. 15:00 val. Lietuvos socialinių mokslų centro Konferencijų salėje.
Adresas: A. Goštauto g. 9, Vilnius, Lietuva.


Mokslo daktaro disertacijos anotacija

Šiame tyrime buvo klausiama, kaip nepriklausomoje Lietuvoje struktūrizavosi santykis tarp etniškumo ir
besikeičiančių nuosavybės režimų (nuo kolektyvinės iki privačios nuosavybės), sutelkiant dėmesį į žemės
grąžinimo procesą etniškai įvairialypiame pietryčių Lietuvos regione.
Pirma, šis darbas atskleidė, kad žemės restitucija buvo planuojama kaip etniškai neutralus procesas, per kurį
kiekvienas pilietis galėjo sulaukti teisingumo, t. y. jam ar jo šeimai galėjo būti grąžinta sovietmečiu
kolektyvizuota žemė. Nepaisant vienodo traktavimo, mažumoms trūko išteklių, reikalingų dalyvauti
restitucijos procese. Vienodas požiūris į nelygias grupes trukdė tautinių mažumų nariams susigrąžinti žemę.
Antra, disertacijoje užfiksuotos ir atskleidžiamos įvairios pietryčių Lietuvos tautinių mažumų gyventojų,
siekusių (ar tebesiekiančių) susigrąžinti žemę, restitucijos patirtys. Žemės restitucija lėmė, kad žemė buvo
patiriama kaip elastinga (Verdery 1994, 2003) ar judanti. Tačiau subjektyviu požiūriu restitucijos procesas jo
dalyvių, siekiančių susigrąžinti žemę, nebuvo vertinamas kaip pirmiausia nulemtas jų priklausymo tam tikrai
etninei grupei, nors būta ir galvojančių priešingai. Nors vykdant tyrimą pastebėta, kad etniškumas turėjo
įtakos restitucijos procesui makrolygmeniu, tačiau mikrolygmens analizė parodė, kad asmeniniame
lygmenyje šis poveikis ne visuomet atpažįstamas.
Galiausiai disertacija parodė, kad dėl riboto etniškumo kaip kognityvinės kategorijos naudojimo restitucijos
procesui interpretuoti ir aiškinti, žemės restitucija, kalbant apie šio tyrimo dalyvius, turėjo ribotą poveikį
skirtingų regiono etninių grupių ribų sutvirtinimui ir gyventojų mobilizacijai etniniu pagrindu.