2020 m. gegužės 8 d. Lietuvos socialinių tyrimų centre vyko Jolitos Junevičienės daktaro disertacijos “Neformalios ir formalios pagyvenusių žmonių globos jų namuose sąsajos: socialinės politikos priemonės ir globėjų požiūriai” gynimas. Dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos šalyje ir dėl skelbiamo karantino, mokslo daktaro disertacija buvo ginama viešame virtualiame sociologijos mokslo krypties tarybos posėdyje.

Mokslo daktaro disertacija rengta 2015–2019 m. Lietuvos socialinių tyrimų centre pagal doktorantūros teisę, suteiktą Kauno technologijos universitetui, Lietuvos socialinių tyrimų centrui ir Vytauto Didžiojo universitetui (2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-160).

Mokslinis vadovas:
vyriaus. m. d., dr. Laimutė Žalimienė (Lietuvos socialinių tyrimų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).

Mokslo daktaro disertacija ginama Kauno technologijos universiteto, Lietuvos socialinių tyrimo centro ir Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos krypties taryboje.

Pirmininkas:
vyriaus. m. d., dr. Sarmitė Mikulionienė (Lietuvos socialinių tyrimų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).

Nariai:

  • vyresn. m. d., dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė (Lietuvos socialinių tyrimų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
  • doc. dr. Violeta Gevorgianienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 008);
  • doc. dr. Rasa Naujanienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
  • doc. dr. Aivita Putniņa (Latvijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).

Anotacija

XXI a., pagyvenusių žmonių globos jų namuose sektoriui susiduriant su demografiniais, socialiniais, ekonominiais iššūkiais, vis aktualesniu klausimu tampa neformalios ir formalios globos sąsajų klausimas. Disertacija siekiama atskleisti, kokias neformalios ir formalios pagyvenusių žmonių globos jų namuose sąsajas, darbe apibrėžiamas kaip atsakomybės už globojamo asmens poreikių tenkinimą ir globos veiklų pasiskirstymas tarp neformalaus ir formalaus globos sektorių, formuoja socialinės politikos priemonės ir globėjų patirtis. Disertacijoje pasitelkiama teorinių prieigų (institucinio požiūrio, familializmo koncepcijos ir feministinė globos etikos) kombinacija leido autorei į neformalios ir formalios globos sąsajas pažvelgti ir jas lyginti iš trijų – socialinės politikos formuotojų, neformalių ir formalių globėjų perspektyvų, kartu apjungiant makro ir mikro lygmens veiksnius. Disertacijos empirinis tyrimas remiasi antrine kiekybinių duomenų analize, pusiau struktūruotais interviu su pagyvenusių asmenų globėjais ir teisės aktų analize. Disertacija atskleidžia, kad Lietuvos teisės aktuose įtvirtintų socialinės politikos priemonių realizavimas praktikoje, kuris vertintas pasitelkus tokius kriterijus, kaip priemonių aprėptumas, prieinamumas, finansavimo lygis, struktūra ir jų pokytis, formuoja globos sektorių familializmo link ir netgi sukuria prielaidas implicitiniam familializmui, kai šeima laikoma pagrindiniu globos teikėju be jokių alternatyvių globos būdų. O štai defamilializuojančių socialinės politikos priemonių įgyvendinimas praktikoje vyksta gana vangiai. Disertacijoje taip pat atskleista, kad neformalūs globėjai palaiko remiamo familializmo tipui būdingą neformalios ir formalios globos sąsajų pobūdį, o formalūs globėjai – remiamo ir implicitinio familializmo tipams. Tyrimo rezultatais prisidedama prie teorinio formalios ir neformalios globos ryšių paaiškinimo, prie familializmo koncepcijos operacionalizacijos, nes praplečiamas rodiklių, padedančių įvertinti, kuris familializmo tipas dominuoja pagyvenusių žmonių globos sektoriuje, sąrašas, ir socialinės politikos nukreipimo efektyvesnio neformalios ir formalios globos derinimo link.