Projekto trukmė: 2017 10 03 – 2020 09 30
Projekto vadovė: dr. Jolanta Aidukaitė

Projekto tikslas ištirti iššūkius, problemas bei ateities perspektyvas pensijų ir paramos šeimai su mažamečiais vaikais sistemoms – svarbiausioms sudėtinėms gerovės valstybės dalims – šiuolaikinėse Lietuvos ir Švedijos visuomenėse. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pastarųjų dešimties metų pokyčiams nuo 2007 m. iki dabar. Šiuo laikotarpiu šalys patyrė ekonominę ir finansų krizę, kuri Lietuvoje ir Švedijoje buvo jaučiama skirtingais metais ir skirtingu laipsniu, skyrėsi ir šalių krizės spendimo būdai. Šis laikotarpis taip pat pasižymi naujais demografiniais iššūkiais, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių gerovės valstybių sistemoms ateityje. Siekiant pagrindinio tikslo, planuojama įgyvendinti šiuos uždavinius:

  1. Kritiškai apžvelgti šiuolaikines gerovės valstybės teorijas bei gerovės valstybei keliamus iššūkius Šiaurės šalyse. Apžvelgti teorinę bei empirinę literatūrą analizuojančią Lietuvos ir Švedijos pensijų draudimo ir paramos šeimai sistemas, atskleidžiant ypatumus, tradicijas, šiuolaikines problemas, globalizacijos bei europeizacijos įtaką, migracijos keliamas grėsmes;
  2. Ištirti panašumas bei skirtumus Lietuvos ir Švedijos pensijų sistemų, išryškinti problemas bei jų sprendimo būdus; bei sąlyginai apibrėžtų įmokų (notional defined contribution – NDC) pensijų sistemos taikymo galimybės Lietuvoje ir jos galimą poveikį skurdo ir nelygybės lygiui.
  3. Palyginti paramos šeimai su mažamečiais vaikais sistemas Lietuvoje ir Švedijoje, atskleisti esminius skirtumus bei panašumus, bei poveikį moterų dalyvavimui darbo rinkoje bei lyčių lygybei.

Lietuvos ir Švedijos analizė leis atsakyti į eilę gerovės valstybės tyrimams aktualių teorinių bei empirinių klausimų: ar reformuojant socialinę politiką turime skatinti privačią atsakomybę ar didinti valstybės įsipareigojimus? Ar turėtume reformuoti pensijų sistemas taip, kad didėtų privačių pensijų draudimo fondų įtaka? Kaip turėtų būti derinamos einamųjų mokėjimų ir kaupiamoji pensijų sistemos? Kokios šeimos politikos priemonės geriausiai sprendžia vaikų skurdo problemas bei užtikrina lyčių lygybę?

Labiausiai išvystytos Švedijos gerovės valstybės sistemos palyginimas su mažiau išvystyta, minimalios gerovės valstybės sistema Lietuvoje, – padės atsakyti į daugelį šio projekto aktualių teorinių ir empirinių klausimų.

Projektas derins kokybinius ir kokybinius metodus. Pirminiai duomenys bus renkami pusiau struktūruotų ekspertų interviu pagalba ir reprezentatyvios nacionalinės apklausos pagalba Lietuvoje ir Švedijoje.

Projektas bus vykdomas Lietuvos socialinių tyrimų centre bendradarbiaujant su Stokholmo universiteto Linnaeus socialinės politikos ir šeimos dinamikos Europoje centru (SPaDe) (ang. Linnaeus Center on Social Policy and Family Dynamics in Europe).