Andrius Segalovičius 2004 m. Vilniaus universitete įgijo bakalauro kvalifikacinį laipsnį filosofijos kryptyje. 2006 m. – magistro kvalifikacinį laipsnį sociologijos kryptyje (KTU). 2007 – 2012 m. buvo KTU sociologijos  mokslų doktorantas. 2018 m. pabaigoje eksternu įstojo į LSTC doktorantūrą (jungtinę su KTU ir VDU). Jo disertacinio darbo moksline konsultante tapo Rūta Brazienė (buvusi ir jo magistrinio darbo vadove). O mentoriumi visą laiką buvo akademikas LSTC emeritas Arvydas Virgilijus Matulionis.

2020 metų pradžioje Jungtinis doktorantūros komitetas leido A. Segalovičiui ginti parengtą disertaciją ,,Vartotojiškumo raiškos tendencijos Lietuvoje: didžiųjų miestų gyventojų požiūris į būstą kaip vartojimo objektą“ (mokslo daktaro disertacija buvo ginama socialinių mokslų srityje sociologijos mokslo kryptyje (S 005).

Disertacija buvo ginama karantino laikotarpiu galiojant viešų renginių apribojimams vaizdo konferencijų ir pokalbių platformoje „Zoom“. Prisijungė 16 dalyvių. Gynimo tarybos posėdžiui pirmininkavo Meilutė Taljūnaitė.

***

Mokslinis konsultantas: vyriaus. m. d. dr. Rūta Brazienė (Lietuvos socialinių tyrimų centras, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).

Pirmininkas: vyriaus. m. d. dr. Meilutė Taljūnaitė (Lietuvos socialinių tyrimų centras, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).

Nariai:

  • vyriaus. m. d. dr. Jolanta Aidukaitė (Lietuvos socialinių tyrimų centras, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
  • prof. dr. Rūta Muktupāvela (Latvijos Kultūros akademija, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
  • vyriaus. m. d. dr. Diana Janušauskienė (Lietuvos socialinių tyrimų centras, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
  • dr. Apolonijus Žilys (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).

Disertacijos anotacija

Disertacinis tyrimas remiasi naujai sukurtu vartotojiškumo raiškos empirinio tyrimo modeliu, skirtu tirti būstą kaip vartojimo objektą. Modelis konstruojamas konceptualizuojant būstą kaip vartojimo objektą, o vartotojiškumą – kaip vartotojų kultūros ideologiją. Disertacinis tyrimas remiasi metodologinė prielaida, kad individai nevienodu mastu persiima vartotojiškumo ideologija, individai nevienodu laipsniu pasiduoda vartotojiškoms vertybėms, todėl vartotojiškumas yra laipsniuojamas, o vartotojiškumo raiška yra laipsniška – individus galima suskirstyti į skirtingas vartotojiškumo raiškos grupes pagal vartotojiškumo raiškos intensyvumą. Disertacija sprendžia mokslinę problemą: ar skiriasi gyventojų požiūris į būstą priklausomai nuo vartotojiškumo raiškos intensyvumo? Požiūris į būstą kaip vartojimo objektą tiriamas analizuojant būsto funkcinės, simbolinės ir investicinės vertės aspektus.