Lietuvos socialinių tyrimų centras
   
   
LT EN
 
Į PRADINĮ KONTAKTAI
Home Contact
 
   
Lietuvos socialinių tyrimų centras
     
 
ELEKTRONINĖ LSTC LEIDINIŲ BIBLIOTEKA

Visa informacija, esanti šioje svetainėje, įskaitant tekstus, nuotraukas, iliustracijas, grafikus, garso bei video įrašus ir duomenis, yra apsaugota autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.

2016 metų leidiniai





Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita. Mokslo straipsnių rinkinys.
Mokslinė redaktorė - Meilutė Taljūnaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 256 p.

Leidinys siekia išskirti gyventojų grupes ir visuomenės struktūros pokyčius atskleidžiant esminius jiems kylančius socialinius iššūkius. Mokslinių straipsnių rinkinys parengtas šiandieninei Lietuvos visuomenei itin aktualia tema: aštrėjanti socialinių grupių atskirtis, diferenciacija, socialinė nelygybė ir t.t. sąlygoja poreikį platesniame kontekste nagrinėti Lietuvos socialinių grupių kaitos tendencijas. Lietuvos socialinių tyrimų centro leidinys leidžia pažvelgti į socialinės kaitos klausimus iš įvairių perspektyvų, tokiu būdu atskleidžiant atskirus šio fenomeno aspektus. Jis skirtas Lietuvos mokslo bendruomenei, studentams, viešojo sektoriaus darbuotojams, politikams ir visiems kitiems kurie domisi Lietuvos gyventojų grupių socialinės kaitos bei socialinės integracijos tendencijomis.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.






Etniškumas ir identitetai Pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai.
Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė, Irena Šutinienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 224 p.

Monografijos autoriai tarpdiscipliniškai analizuoja etninius procesus Pietryčių Lietuvoje. Monografijos dalyse aptariami istoriniai procesai, žiniasklaidos konstruojami lenkų etninės grupės įvaizdžiai, savivaldybių lygmeniu vykdomos istorinės atminties politika, švietimo įstaigų ir savanoriškų organizacijų vaidmuo etniškumo raiškos pobūdžiui Pietryčių Lietuvos regione. Pagrindiniai duomenys surinkti 2013–2014 m. atlikus sociologinį kokybinį tyrimą tikslingai pasirinktose Pietryčių Lietuvos vietovėse (Šalčininkų, Švenčionių ir Eišiškių miestuose), istoriografijos ir kitų mokslo krypčių literatūros analizę bei Lietuvos spaudos turinio tyrimą.

Leidinio turinį ir pratarmę rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas. Lietuvos socialinė raida 2016 Nr.5.
Rūta Ubarevičienė, Arūnas Pocius, Boguslvas Gruževskis, Anna Lipnevič, Lilija Kublickienė, Gintaras Ribokas, Edis Kriaučiūnas, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 108 p.

Lietuvos socialinė raida - tai Lietuvos socialinių tyrimų centro recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualiausių socialinių procesų Lietuvoje analizei ir vertinimui. Penktasis šio leidinio numeris tęsia 2004 m. Socialinių tyrimų institute pradėtą leidinių apie Lietuvos socialinę raidą Europos Sąjungoje ciklą. Leidinyje publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką Lietuvos socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Penktajame leidinio "Lietuvos socialinė raida" numeryje pateikti moksliniai straipsniai, skirti Lietuvos visuomenės raidos teritoriniams ypatumams atskleisti. Leidinyje pateikti septyni straipsniai aptaria Lietuvoje vykstančių procesų erdvinės diferenciacijos reiškinius ir jos keliamas problemas.

Leidinio turinį ir pratarmę rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

2015 metų leidiniai





Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu. Viešosios nuo­monės tyrimų centro tyrimai 1989-1993 metais. Mokslo studija.
Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 200 p.

Studijoje analizuojami 1989-1993 metų Viešosios nuomonės tyrimų centro prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto reprezentatyvių Lietuvos gyventojų tyrimų rezultatai. Pateikiami duomenys apie požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę, šalies ekonomines ir socialines reformas, pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, gyventojų to meto partines preferencijas bei populiariausius politikus. Studija gali būti naudinga visiems, besidomintiems visuomenės nuomonės tyrimais.
Leidinio turinį ir pratarmę rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Užimtumo politikos ir socialinės pagalbos įtaka socialinei stratifikacijai. Lietuvos socialinė raida 2015 Nr.4.
Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Julija Moskvina, Arūnas Pocius, Sandra Krutulienė, Artūras Gataūlinas, Daiva Skučienė, Laimutė Žalimienė, Arūnas Poviliūnas, Romas Lazutka.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 128 p.

Lietuvos socialinė raida - tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida įstojus į ES, ciklą. Čia publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Ketvirtajame leidinio Lietuvos socialinė raida numeryje pateikti moksliniai straipsniai analizuoja užimtumo politikos ir socialinės pagalbos sąsajas su socialinės stratifikacijos procesais. Leidinyje pateikti septyni straipsniai aptaria užimtumo politikos, socialinės politikos, socialinės pagalbos etc. problemas įvairiuose kontekstuose naudojant įvairias teorines perspektyvas, tačiau visus juos jungia didesnės ar mažesnės įžvalgos, kaip tai atsiliepia visuomenės stratifikacijai.

Leidinio turinį ir pratarmę rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Etniškumo studijos 2015/2.
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vaibra. Vilnius, 2015, 152 p., iliustr.

Etniškumo studijos - Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimų metodologijai. Nuo 2003 m. leidžiamame leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo tarpetninių santykių ir jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų mokslinės interpretacijos.
Šiame specialiame Etniškumo studijų numeryje spausdinami straipsniai apie atminties politiką ir traumines patirtis, paremti feministinėmis, konstruktyvistinėmis, pereinamojo laikotarpio teisingumo ir kitomis tarptautinių studijų teorijomis. Tokiu būdu mėginama išsiveržti iš tradicinio mąstymo apie tautiškumą bei etniškumą varžtų ir vadovautis jungiamosiomis, o ne skiriamosiomis kategorijomis. Straipsnių autoriai analizuoja feministinę politiką Bosnijoje ir Hercegovinoje, tarptautinę Rugsėjo 11-osios atmintį, žydų, ištremtų iš Lietuvos 1941 m., prisiminimus, armėnų genocido įtaką tarptautinių normų formavimuisi ir kitus klausimus, kai trauminės patirtys gali sujungti žmonių grupes.
Leidinio turinį rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Etniškumo studijos 2015/1.
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vaibra. Vilnius, 2015, 136 p., iliustr.

Nuoroda internete: http://www.ces.lt/etniskumo-studijos-2/isleisti-zurnalai/etniskumo-studijos-20151/.

Etniškumo studijos - Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimų metodologijai. Nuo 2003 m. leidžiamame leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo tarpetninių santykių ir jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų mokslinės interpretacijos.
Šiame leidinyje pristatomi 2014-2015 m. įgyvendinto projekto „Darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimas Lietuvoje", kurį vykdant atlikta išsami į Lietuvą dirbti atvykusių ne ES piliečių situacijos studija, rezultatai. Didžiausią duomenų masyvą sudaro į Lietuvą dirbti atvykusių užsieniečių (ne ES piliečių) apklausa (N = 321). Atliekant tyrimą buvo analizuojama tikslinės grupės - darbo migrantų iš ne ES šalių, t. y. Lietuvoje dirbančių ne ES šalių piliečių, kuriems leidimas gyventi Lietuvoje išduotas darbo pagrindais, - padėtis Lietuvos darbo rinkoje ir visuomenėje.
Leidinio turinį ir pratarmę rasite čia.





Lietuvos demografinių procesų diferenciacija. Mokslo studija.
Domantas Jasilionis, Vladislava Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 200 p.

Šioje mokslo studijoje apibendrinami ir pristatomi mokslinio projekto „Demografinių procesų diferenciacija ir jos įtaka Lietuvos gyventojų raidos tvarumui" įgyvendinimo metu gauti nauji mokslo duomenys apie gimstamumo, santuokų, skyrybų, mirtingumo pagal priežastis ir emigracijos skirtumus pagal sociodemografinį ir socioekonominį statusą Lietuvoje. Mokslinio tyrimo empirinis pagrindas - tarptautiniu mastu unikalūs ir metodologiniu požiūriu inovaciniai su 2011 m. gyventojų surašymu sujungti longitiudiniai duomenys.
Leidinio turinį , pratarmę ir įvadą rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

2014 metų leidiniai





Socialinės erdvės paieškos sociologijos teorijoje ir praktikoje. Mokslo studija.
Algimantas Valantiejus, Meilutė Taljūnaitė, Lilija Kublickienė, Anna Lipnevič, Irena Šutinienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 121 p., iliustr.

Studijoje pateikiamos socialinės erdvės, socialinio lauko bei socialinio laiko sąvokų interpretacijos, nagrinėjant jas kaip sociologinio tyrimo dalyką ir metodologinę problemą, brėžiant galimas tyrimo ašis, siekiant susieti klasikines ir šiuolaikines teorijas, atskleidžiant transnacionalinės socialinės erdvės ir socialinio mobilumo joje pažinimo gaires ir pateikiant simbolinių miesto erdvių kūrimo tyrimą Vilniaus mieste. Studija prisideda prie sociologijos mokslo lietuviškos terminijos kūrimo.

Leidinio turinį, pratarmę ir santrauką anglų k. rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: Sociodemografiniai aspektai. Lietuvos socialinė raida 2014 Nr.3.
Vladas Gaidys, Sarmitė Mikulionienė, Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Vaida Tretjakova, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys, Edis Kriaučiūnas, Rūta Ubarevičienė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė,
Arvydas Virgilijus Matulionis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 140 p.

Lietuvos socialinė raida - tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida įstojus į ES, ciklą. Čia publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Trečiasis Lietuvos socialinės raidos numeris skirtas naujausiems sociodemografiniams Lietuvos raidos ypatumams atskleisti. Daugumoje straipsnių, remiantis 2011 metų visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo ir kitais statistiniais duomenimis, analizuojami demografiniai Lietuvos teritorijos raidos aspektai. Čia taip pat pristatomos gyventojų sociologinių tyrimų metu nustatytos kintančios šalies gyventojų nuostatos įvairiais klausimais ir jas veikiantys veiksniai.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Vilniečių kultūrinis tapatumas: 1993-2013 metai.
Gražina Maniukaitė, Arvydas Virgilijus Matulionis, Vida Kasparavičienė, Eugenija Krukauskienė,
Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė-Vytienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 276 p.

Mokslo straipsnių rinkinys, parengtas vykdant nacionalinę programą "Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas" - Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą "Vilniečių kultūrinis tapatumas ir jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę" (LMT VAT - 56/2012). Projekte buvo tiriamos vyraujančios vilniečių kultūrinio tapatumo formos ir lyginamosios analizės būdu nustatoma jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Buvo lyginami 1993 ir 2013 m. atliktų vilniečių apklausų duomenys. Pateikiama kultūrinio tapatumo samprata, nagrinėjamas žiniasklaidos poveikis vilniečių identifikacijai, taip pat Vilniaus gyventojų santykis su miestu, požiūris į Vilnių ir vilniečius.

Leidinio turinį ir trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.







Kinų ir turkų imigrantai Lietuvoje.
Karolis Žibas.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 228 p.

Monografijoje analizuojamos kinų ir turkų imigracijos prielaidos, migracijos tinklo formavimosi procesai, apimantys analizuojamų imigrantų grupių socialinius ryšius, dalyvavimą darbo rinkoje, apgyvendinimo, švietimo, socialinių paslaugų sektoriuose. Be migracijos motyvų ir migracijos tinklo kūrimosi, atskleidžiamos kinų ir turkų nuostatos dėl ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje ir Lietuvos pilietybės įgijimo. Monografijoje pateikiami tiek naujausia statistika apie imigracijos dinamiką ir Lietuvoje vyraujančią imigracijos struktūrą, tiek empiriniai duomenys apie kinų ir turkų vidinius ir išorinius socialinius bei ekonominius ryšius, individualias ir kolektyvines imigracijos patirtis. Kinų ir turkų imigracijos ypatumai atskleidžiami Lietuvoje įgyvendinamos imigracijos / migrantų integracijos politikos kontekste, analizuojami „naujosios" (tarptautinės) migracijos perspektyvoje, kuri leidžia atskleisti pradinius kinų ir turkų imigracijos veiksnius, migracijos tinklo kūrimo(si) prielaidas ir besiformuojančio tinklo įtaką analizuojamų imigrantų grupių migracijos motyvams. Kinų ir turkų imigracijos ypatumai atskleidžiami skirtingais aspektais: individualiais ir kolektyviniais mobilumo veiksniais kilmės šalyje, prielaidomis migrantų organizacijoms kurtis ir migracijos tinklui formuotis tikslo šalyje.

Leidinio turinį ir trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







(Ne)lygios galimybės švietime: ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo sistemos Vilniaus mieste analizė.(Etniškumo studijos 2014/1).
Vita Petrušauskaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 164 p.

Pristatomas leidinys - tai atskira V. Petrušauskaitės studija, skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Atliktame tyrime reiškinys buvo analizuojamas keliais lygmenimis. Makrolygnieniu (visuomenės), buvo analizuojami skirtingų romų etninės grupės kartų išsilavinimo rodikliai ir jų kaita 2001-2011 metais. Mikrolygmeniu (individualus) buvo stebimas ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procesinis pobūdis, analizuojant Kirtimuose gyvenančių romų vaikų pirmųjų dvejų metų dalyvavimo ugdyme patirtis. Mezolygmeniu (švietimo laukas) lygiu vaikų ankstyvas pasitraukimas iš ugdymo analizuotas kaip procesas socialinėje erdvėje, t. y. kaip vaikų veiksenos strategija, formuojama tarpasmeninio santykio su kitais ugdymo procese dalyvaujančiais veikėjais (tėvais, mokytojais, vaiko teisių priežiūros institucijų darbuotojais ir kt.). Studijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių.
Etniškumo studijos Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimo metodologijai. Nuo 2003 metų leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo ir tarpetninių santykių bei jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų, vienaip ar kitaip susijusių su etniškumo raiška, mokslinės interpretacijos.

Leidinio turinį ir trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.





LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS 2014 m. spalio mėn. išleido trečiąjį leidinio "Socialiniai tyrimai trumpai" numerį, kurio tikslas - skleisti Lietuvos socialinių tyrimų centro naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant, kad plėstųsi tyrėjų, politikų, viešojo administravimo bei kitų sričių praktikų bendradarbiavimas, o vykdoma socialinė bei ekonominė politika vis daugiau būtų grindžiama moksliniais tyrimais įrodytu žinojimu. Leidinys tęsia anksčiau turėjusio pavadinimą leidinio "Socialinės politikos tyrimai trumpai" tradiciją.
Leidinį pdf formatu rasite čia.

2013 metų leidiniai





Demokratizacijos procesų Lietuvoje sociologinė analizė.
Vladas Gaidys, Ingrida Gečienė, Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Irena Šutinienė, Alina Žvinklienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 173 p.

Mokslo studijoje nagrinėjama demokratijos ir demokratizacijos samprata, įvertinama esamos demokratijos būklė Lietuvoje. Analizuojama žmogaus teisių situacija, moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimo klausimai. Nagrinėjama pilietinės politinės kultūros įsitvirtinimo situacija, ekonominės gerovės ir demokratizacinių pokyčių vertinimo klausimai. Pateikiama, ar Lietuvos gyventojai patenkinti demokratizacijos raida Lietuvoje, ko jie laukia iš ateities, kaip jie vertina praeitį. Studija parengta 2012 m. atlikto Lietuvos gyventojų reprezentatyvaus tyrimo pagrindu.

Leidinio turinį ir pratarmę pdf formatu rasite čia.







Būsto politika ir visuomenės iniciatyvos mieste. Mokslo studija.
Jolanta Aidukaitė, Anna Lipnevič, Saulius Nefas, Alvita Narkevičiūtė, Fausta Anulytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 208 p.

Šioje knygoje analizuojama būsto politikos raida ir problemos Lietuvoje nuo 1990 m. iki dabar. Daug dėmesio skiriama su būsto politikos sritimi susijusioms visuomeninėms iniciatyvoms - tokioms kaip daugiabučių namų bendrijų ir bendruomeninių organizacijų veikla, - pasireiškiančioms Vilniaus ir Kauno miestuose. Knygoje būsto politika tiriama tarpdisciplininiu požiūriu, derinami su būsto politikos tyrimų sritimi susiję sociologijos, viešojo administravimo bei iš dalies politologijos požiūriai, kurie Lietuvoje iki šiol nebuvo išplėtoti. Analizuojami unikalūs kiekybinio (daugiabučių namų savininkų bendrijų anketinės apklausos) ir kokybinio (ekspertų interviu su bendruomeninių organizacijų lyderiais ir kitais būsto politikos veikėjais) tyrimų duomenys.

Leidinio turinį ir pratarmę pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Etniškumo studijos 2013/2: Etniškumas Pietryčių Lietuvoje: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių socialinių procesų.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 192 p.

Šio leidinio straipsniuose autoriai analizuoja istorinius ir dabartinius etninius procesus Pietryčių Lietuvoje ir juos lemiančius veiksnius, aptaria ligšiolinių šio regiono tyrimų būklę ir mėgina apibrėžti jų plėtotės ateityje teorines gaires.
Šis leidinys - tai galimybė kompleksiškai, sociologiniu, antropologiniu, geografiniu, teisiniu ir istoriniu požiūriu apžvelgti aktualius Pietryčių Lietuvos etninių grupių raidos, identiteto ir jo konstravimo klausimus, taip pat įvertinti etninių procesų Pietryčių Lietuvoje turinį, atsižvelgiant ne tik į visuomenėje, politinių partijų retorikoje ir žiniasklaidoje įsitvirtinusias nuomones, bet ir pačių etninių mažumų nuostatas.

Leidinio turinį ir pratarmę pdf formatu rasite čia.







Lietuvos retai apgyventos teritorijos. Monografija.
Vidmantas Daugirdas, Donatas Burneika, Edis Kriaučiūnas, Gintaras Ribokas, Saulius Stanaitis, Rūta Ubarevičienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013.

Įprasta manyti, kad Lietuva - seniai įsisavintas ir gana tankiai apgyventas kraštas. Tačiau Lietuvoje sparčiai daugėja teritorijų, net ištisų regionų, „demografinių dykrų", kuriuose gyventojų tankumas yra labai mažas ir vis mažėja. Įsibėgėjusi depopuliacija ir retai apgyventų teritorijų (toliau - RAT) plitimas tampa nauju rimtu iššūkiu Lietuvos visuomenei ir valstybei. Dabar RAT jau apima 45 % šalies teritorijos. Monografijos tikslas - atskleisti Lietuvos retai apgyventų teritorijų paplitimo, jų gyventojų demografines ir socialines ypatybes, raidos tendencijas. Stengtasi išryškinti, ne tik kur ir kiek RAT Lietuvoje yra, bet ir kuo jos skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijų.
Monografija parengta Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos institute 2012-2013 metais vykdant nacionalinės mokslo programos „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui" mokslinių tyrimų projektą „Lietuvos retai apgyventos teritorijos ir jų gyventojai". Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (Nr. SIN-02/2012).

Leidinio turinį ir įvadą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės. Lietuvos socialinė raida 2013 Nr.2.
Liutauras Labanauskas, Karolis Žibas, Audra Sipavičienė, Mantas Jeršovas, Laurynas Radzevičius,
Anna Lipnevič, Andrius Marcinkevičius, Meilutė Taljūnaitė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Vladas Gaidys,
Danutė Tureikytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 165 p.

Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir inovacinių sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida Europos Sąjungoje, ciklą. Leidinyje publikuojami remiantis mokslinių tyrimų rezultatais parengti originalūs teoriniai ir empiriniai moksliniai straipsniai, sistemiškai nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei-ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Pirmosios leidinio dalies straipsniai skirti migracijos problematikai: analizuojami imigracijos į Lietuvą sovietmečiu vaizdinių susiformavimo priežastys ir pagrįstumas. Taip pat analizuojami atskirų tautų atstovų, socialinių grupių migracijos dabartiniai motyvai. Antroje leidinio dalyje siekta iš šiandienos pozicijų įvertinti pradiniame perėjimo iš totalitarinės į demokratinę visuomenę etape Lietuvoje susiklosčiusią situaciją.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Vilniečių kultūrinio tapatumo raiškos profiliai.
Gražina Maniukaitė, Arvydas Virgilijus Matulionis, Eugenija Krukauskienė, Eduardas Kęstutis Sviklas,
Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė-Vytienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 80 p.

Mokslo straipsnių rinkinyje nagrinėjamos kultūrinio tapatumo pasireiškimo formos, vilniečių savivokos formavimosi, saviidentifikacijos problemos, nagrinėjamas Vilniaus gyventojų santykis su miestu, požiūris į Vilnių ir vilniečius, vertybinių nuostatų ypatumai. Straipsniai parengti 1993 m. ir 2013 m. atliktų vilniečių tyrimų duomenų pagrindu.

Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Socialinis draudimas Lietuvoje: kontekstas, raida, rezultatai.
Romas Lazutka, Daiva Skučienė, Gediminas Černiauskas, Algirdas Bartkus, Jekaterina Navicke, Jolita Junevičienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 480 p.

Šioje monografijoje bandoma iš daugiadalykinės perspektyvos (sociologijos, ekonomikos, viešojo administravimo, politikos mokslų) išanalizuoti Lietuvoje veikiantį socialinį draudimą kitų šalių kontekste.

Leidinio turinį pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Gerovės ir prokreacinės elgsenos vertinimas. Gyventojų studijos 2013 Nr. 5.
Artūras Gataūlinas.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 76 p.

Remiantis Kartų ir lyčių tyrimo antrosios bangos duomenų struktūra sukurtas GPE indeksas, kurio kontekste į individo gerovę žvelgiama kaip į kompleksinį reiškinį, apimantį tiek subjektyvųjį, tiek ir objektyvųjį aspektus, ir laikomasi požiūrio, kad individų gerovę galima išreikšti įvairiomis jų gyvenimo sritimis. Šiuo indeksu siekiama individų gerovę apibūdinti daugiausia per prokreacinės elgsenos ir jai artimų demografinių bei socialinių ekonominių procesų prizmę.

Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės? Monografija.
Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 264 p.

Monografijoje analizuojama šeimos politikos raida išsivysčiusiose šalyse, šeimos politikos įtaka gimstamumui, aptariamos Lietuvos šeimos politikos tendencijos. Remiantis statistine bei atrankinių tyrimų informacija, analizuojamas gimstamumo modelis bei jo kaita Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, o taip pat Lietuvos gyventojų prokreacinė elgsena, nuostatos, lūkesciai dėl paramos šeimai politikos.

Leidinio turinį ir pratarmę pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Demografija ir mes. 2013 m. Nr. 10. Informacinis biuletenis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Demografija ir mes. 2013 m. Nr. 9. Informacinis biuletenis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS 2013 m. gruodžio mėn. išleido antrąjį leidinio "Socialinės politikos tyrimai trumpai" numerį, kurio tikslas - skleisti socialinės politikos tyrimų rezultatus politikams, viešojo administravimo įstaigų specialistams, socialinės partnerystės judėjimo dalyviams ir visiems kitiems socialine politika besidomintiems skaitytojams.
Šiame leidinio numeryje pristatomos socialinės politikos tyrimų galimybės, kurias Lietuvai atveria mokesčių ir socialinių išmokų mikrosimuliacinis modelis EUROMOD.

Leidinį pdf formatu rasite čia.





Elitų Europa: tapatybių ir interesų kaleidoskopas. Monografija.
Irmina Matonytė, Vaidas Morkevičius.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 282 p.

Knygos pagrindas - didelio tarptautinio mokslininkų kolektyvo keletą metų vykdyto tyrimo duomenų analizė ir interpretacija. Konkrečiai, 2005-2009 m. Europos Komisija iš Europos Sąjungos (toliau ES) 6 Bendrosios Programos finansavo mokslinį projektą„lntUne: Integruoti ar vieningi? Pilietybės paieškos„vis artimesnėje Europoje". Lietuvos socialinių tyrimų centras (tada Socialinių tyrimų institutas, STI) buvo institucinis projekto partneris, o šios knygos autoriai -pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvoje. Knygoje atskleidžiama, kad, nepaisant demokratinės retorikos, pati ES atsirado ir vystosi kaip tam tikras „elito projektas", t. y. ES steigimo, plėtros ir reformų iniciatyva priklauso ES valstybių narių elitams (politiniams, ekonominiams, žiniasklaidos, profesinių sąjungų ir pan.). Tačiau ES valstybių narių elitai „negieda viena gaida", o atsiskleidžia kaip „polifoninė melodija". ES fenomenas slypi Įvairovėje: veikėjų, vizijų, tapatybių, teisinių normų, pragmatiškų išskaičiavimų ir idealistinių lūkesčių. Knygoje kaip per judinamą kaleidoskopą atskleidžiamos vis naujos teorinių ir empirinių detalių konfigūracijos, susijusios tiek su šiuolaikine tapatybių ir elitų analize bendrai paėmus, tiek su Europos studijomis. Atskiruose knygos skyriuose aptariamas elitų tapatinimasis su ES projektu, elitų požiūriai į pilietybės sampratų ir praktikų kaitą ES, aprašoma, kaip elitai suvokia grėsmes ES ir kaip jie vertina ES viršvalstybinės valdysenos perspektyvas. Knyga skirta ne tik politikos, komunikacijos, Europos studijų bei sociologijos ir kultūrologijos specialistams, bet ir politikams, politikos apžvalgininkams bei pilietinei visuomenei, besidominčiai „Europos reikalais".
Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.

Informuojame, jog šios knygos 1.1-1.2 skyriai yra parengti remiantis A.Švarplio disertacija "EUROPINĖS TAPATYBĖS FORMAVIMASIS EUROPOS SĄJUNGOJE", apginta 2010 m.
http://www.delfi.lt/news/daily/education/akademikai-susipyko-informacija-viena-o-darbai-du.d?id=67042320.






LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS 2013 m. rugsėjo mėn. išleido pirmąjį leidinio "Socialinės politikos tyrimai trumpai" numerį, kurio tikslas - skleisti socialinės politikos tyrimų rezultatus politikams, viešojo administravimo įstaigų specialistams, socialinės partnerystės judėjimo dalyviams ir visiems kitiems socialine politika besidomintiems skaitytojams.
Leidinį pdf formatu rasite čia.





Profesinė gerovė socialinio darbo paslaugų sektoriuje Lietuvoje. Monografija.
Laimutė Žalimienė, Daiva Skučienė, Jolita Junevičienė, Artūras Gataūlinas.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 320 p.

Šioje knygoje analizuojama socialinį darbą dirbančių asmenų Lietuvoje profesinė gerovė. Profesinės gerovės vertinimui autoriai sukonstravo originalų modelį, integruodami organizacines paramos, darbo proceso teorines prieigas bei subjektyvios gerovės koncepciją, taip pat parengė klausimyną, kurio pagrindu 2011 m. pabaigoje buvo atlikta socialinių paslaugų įstaigose socialinį darbą dirbančių 789 asmenų anketinė apklausa. Pateiktoje analizėje gilinamasi, kokie pagrindiniai veiksniai daro įtaką profesinei gerovei socialinio darbo paslaugų sektoriuje apskritai ir atskiruose jo subsektoriuose, tokiuose kaip senelių, vaikų ar neįgaliųjų globa, vaikų dienos globos paslaugos, pagalba namuose ir kt.

Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.



Fiziniai ir technologijos mokslai Lietuvoje lyties aspektu. Nuo mokyklos suolo iki vadovaujančių pareigų.
Aurelija Novelskaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 100 p.

Mokslo studijoje siekiama aprašyti žmogiškuosius išteklius fiziniuose ir technologijos moksluose lyties aspektu pasinaudojant kiekybiniais ir kokybiniais kelių iki šiol atliktų empirinių tyrimų duomenimis.

Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

2012 metų leidiniai





Lietuvos socialinė raida ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Lietuvos socialinė raida 2012 Nr.1.
Boguslavas Gruževskis, Rasa Zabarauskaitė, Vlada Stankūnienė, Audra Sipavičienė, Domantas Jasilionis,
Vladas Gaidys, Romas Lazutka, Jolita Kazakevičiūtė, Aušra Maslauskaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 121 p.

Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis mokslo leidinys. Šiame leidinio numeryje autoriai nagrinėja, kokios įtakos vienai ar kitai socialinei sričiai turėjo 2008 m. Lietuvoje prasidėjusi ekonominė recesija.

Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Gydytojų integracija ir karjeros projektavimas kintančiomis Lietuvos darbo rinkos sąlygomis
Meilutė Taljūnaitė, Arūnas Pocius, Liutauras Labanauskas, Anna Lipnevič.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 112 p.

Studija atskleidžia gydytojų profesijos pasirinkimo ir karjeros „kelių“ dinamiką. Nagrinėjami tokie reiškiniai kaip prieštaravimai tarp išsilavinimo, padėties darbo rinkoje ir profesijos prestižo bei gydytojų emigracija. Remiamasi mokslinės literatūros, statistinių duomenų bei ekspertų interviu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventais-gydytojais (projekte dalyvavo 30 gydytojų) duomenimis.
Remiantis šio tyrimo rezultatais galės būti išsamiau įvertintas sveikatos priežiūros darbo rinkos ir užimtumo reguliavimo priemonių efektyvumas, tinkamumas ir dermė su Lietuvos Respublikos ūkio ir gyventojų poreikiais. Tyrimų rezultatai galės būti naudojami tobulinant ir formuojant darbo rinkos ir migracijos politiką, rengiant rekomendacijas darbdaviams, Lietuvos darbo biržai, švietimo ir mokslo institucijoms, apskričių administracijoms ir savivaldybėms.

Leidinio turinį pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Skyrybų visuomenė: ištuokų raida, veiksniai, pasekmės. Gyventojų studijos 2012 Nr. 4.
Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Demografinių tyrimų institutas. Vilnius, 2012, 130 p.

Mokslo studija skirta skyrybų raidos, veiksnių ir pasekmių Lietuvoje tyrimui. Nors skyrybos Lietuvoje dažnos, tačiau iki šiol pakankamo mokslinio dėmesio nesusilaukė, todėl studijoje plačiai aptariamas šiuolaikinis skyrybų tyrimų mokslinis diskursas (teorijos, hipotezės ir tyrimų rezultatai). Studijoje nagrinėjamos sovietinėje ir šiuolaikinėje Lietuvoje vykusios skyrybos. Atskleidžiami skyrybų demografinės raidos periodai, nagrinėjami socialiniai ir demografiniai skyrybų veiksniai, jų kaita, tiriamos skyrybų pasekmės vaikų gyvenimo keliui bei patyrusiųjų skyrybas galimybės atkurti partnerystę. Studija skirta sociologijos studentams ir dėstytojams, taip pat visiems skaitytojams, besidomintiems Lietuvos šeimos kaita modernioje visuomenėje.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Socioeconomic differences in adult mortality in Lithuania: a census-linked study. Gyventojų studijos 2012 Nr. 3.
Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė.
Lithuanian Social Research Centre, Institute for Demographic Research. Vilnius, 2012, 96 p.

This book presents a comprehensive analysis of socioeconomic differences in adult mortality by causes of death in Lithuania. The analysis is based on high quality census-linked data. These data were obtained using a linkage between the 2001 population census and death records data for 2001–2005.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Visuomenės pakraščių žmonės: praradimai ir viltys. Straipsnių rinkinys.
Gražina Maniukaitė, Anelė Vosyliūtė, Vida Kasparavičienė, Elena Kocai, Larissa Titarenko.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 112 p.

Pateikiamame leidinyje sociologai analizuoja pakraščio žmonių problemas ir jų gyvensenos bruožus. Siekiama išsiaiškinti vertybių hierarchiją lemiančius veiksnius, marginalioms grupėms priklausančių asmenų požiūrį į dvasines vertybes, nagrinėjami sekuliarumo, tikėjimo, gyvenimo prasmės reiškiniai ir jų atspindys ypač vargingųjų visuomenės narių sąmonėje. Sociologiniu požiūriu tiriami rašytojo K. Sajos kūriniai – išryškinamos juose perteikiamos silpnųjų nuostatos teisingumo atžvilgiu ir jų ryšys su šiuolaikinės visuomenės etinėmis nuostatomis. Analizuojama benamystė kaip socialinis psichologinis reiškinys – benamių savastis, vertybės, lūkesčiai. Aptariamos atlikusių bausmę žmonių grįžimo į visuomenę problemos.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė?
Jolanta Aidukaitė, Natalija Bogdanova, Arvydas Guogis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 412 p.

Knygoje analizuojami veiksniai, kurie daro įtaką gerovės valstybės formavimuisi ir raidai Lietuvoje, tiriamos esamos gerovės valstybės ištakas ir išryškinami jai būdingi bruožai. Lietuvos gerovės valstybės raida analizuojama kitų Europos ir pasaulio valstybių kontekste. Ypatingas dėmesys skiriamas detaliai prieš tai buvusių bei esamų socialinės apsaugos struktūrų analizei bei administracinio, mokslinio, politinio ir ekonominio elito žinių, patirties bei nuostatų socialinės politikos atžvilgiu tyrimui. Pirmą kartą gerovės valstybės raida Lietuvoje ištiriama sistemiškai (sekant pokyčius laike ir identifikuojant jų priežastis) ir visapusiškai (tiriami tiek ekspertų požiūriai, tiek ir istorinių bei globalių veiksnių įtaka), atskleidžiami ją formuojantys veiksniai bei jai būdingi bruožai, ištiriamos jos ištakas.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Demografija ir mes. 2012 m. Nr. 8. Informacinis biuletenis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Demografija ir mes. 2012 m. Nr. 7. Informacinis biuletenis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Demografija ir mes. 2012 m. Nr. 6. Informacinis biuletenis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Demografija ir mes. 2012 m. Nr. 5. Informacinis biuletenis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.



2011 metų leidiniai





Socialinė raida ir politika. Aktualūs socialinės politikos klausimai 2011/9.
Algis Šileika, Boguslavas Gruževskis, Inga Blažienė, Rasa Zabarauskaitė, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Arūnas Pocius, Genovaitė Dambrauskienė, Laimutė Žalimienė, Teodoras Medaiskis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2011, 288 p.

Knygoje skirtingais aspektais atsiskleidžia Darbo ir socialinių tyrimų instituto (DSTI) 20-ties veiklos metų patirtis, tiriant socialinės gerovės, gyventojų užimtumo bei socialinės apsaugos politikos klausimus.
Knygoje autoriai panaudoja įvairiais metais atliktų tyrimų medžiagą, parodydami, kad neišspręstos socialinės problemos niekur nedingsta ir kad jų neigiamos pasekmės bėgant laikui tik gilėja.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Tapsmas suaugusiuoju: jaunimo socialinė branda Lietuvoje. Gyventojų studijos 2011 Nr. 2.
Sigita Kraniauskienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Demografinių tyrimų institutas. Vilnius, 2011, 144 p.

Remiantis antrosios Kartų ir lyčių tyrimo bangos duomenimis studijoje nagrinėjamas jaunimo parėjimas į socialinę brandą Lietuvoje nuo XX a. penktojo dešimtmečio iki XXI a. pirmojo dešimtmečio. Studijoje nagrinėjama socialinės brandos kalendoriaus kaita, tranzicijos tvarkaraščio pokyčiai. Taip pat analizuojama tranzicijos ivykių, kaip antai išėjimo iš tėvų namų, darbinio debiuto, edukacijos baigimo, pirmosios partnerystės ir santuokos bei pirmojo vaikos gimimo, sekų struktūros kaita. Nagrinėjama, kaip per minetą laikotarpį keitėsi nusistovejusi šių įvykių eilės tvarka skirtingose jaunimo gimimo kohortose. Studijoje bandoma atsakyti į klausimą, kiek perejimą į socialinę brandą Lietuvoje paveikė destandartizacija, veikianti ir kitų šalių jaunimo perėjimą į socialinę brandą.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Suaugusių Lietuvos gyventojų socioekonominiai mirtingumo skirtumai. Gyventojų studijos 2011 Nr. 1.
Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Demografinių tyrimų institutas. Vilnius, 2011, 108 p.

Mokslo studijoje pateikiama detali Lietuvos gyventojų mirtingumo socioekonominių skirtumų analizė pagal mirties priežastis. Analizei naudota agreguota informacija, gauta taikant modernią gyventojų surašymo ir mirtingumo statistinių duomenų jungimo metodologija.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Demografija ir mes. 2011 m. Nr. 4. Informacinis biuletenis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2011.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Demografija ir mes. 2011 m. Nr. 3. Informacinis biuletenis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2011.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Demografija ir mes. 2011 m. Nr. 2. Informacinis biuletenis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2011.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Demografija ir mes. 2011 m. Nr. 1. Informacinis biuletenis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2011.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.



2010 metų leidiniai





Socialiniai pokyčiai eurointegracijos procese 2. Straipsnių rinkinys.
Leidinio atsakingas redaktorius - doc. dr. (HP) Vladas Gaidys.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2010, 192 p.

"Socialiniai pokyčiai eurointegracijos procese 2" - tai tęstinis leidinys, skirtas Lietuvos dabarties problemų nagrinėjimui bendrame eurointegracijos kontekste. Knygoje pateikti Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų darbai, kuriuose gvildenamos teorinės problemos apie tiek Lietuvai, tiek ir visai Europos Sąjungai būdingas socialines kultūrines tendencijas, pristatoma ir empirinė medžiaga: visuomenės nuomonės kaita, nūdienos aktualijos, pastarųjų metų sociologinių tyrimų įvairiose šalies gyvenimo srityse duomenys.
Leidinys skirtas įvairių sričių specialistams, besidomintiems sociologiniais Lietuvoje vykstančių permainų aspektais.
Leidinio autoriai: doc. dr. (HP) V. Gaidys, E. Krukauskienė, dr. L. Kublickienė, L. Kuzmickaitė, A. Lipnevič, dr. A. Novelskaitė, S. Rapoportas, I. Šutinienė, dr. E. Vileikienė, I. Trinkūnienė, dr. (HP) A. Žvinklienė. Daugelis Šių mokslo darbuotojų turi ilgamete sociologinių tyrimų patirtį. Jų darbai žinomi Lietuvos mokslo visuomenei, skelbiami prestižiniuose Šalies ir užsienio mokslo leidiniuose.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Lietuvos studentijos socialinio portreto bruožai. Mokslo studija.
Arvydas Virgilijus Matulionis, Gražina Maniukaitė, Inija Trinkūnienė, Eugenija Krukauskienė, Darius Liutikas.
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Sociologijos institutas. Vilnius, 2010, 166 p.

Mokslo studijoje apibrėžiama studentijos vieta socialinėje struktūroje, apibudinami svarbiausi studentijos socialinio portreto bruožai, dėmesį koncentruojant į pačias studijas, tautinį ir kultūrinį tapatumą, socialinį mobilumą.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Visuomenė: įvairovės link. Straipsnių rinkinys.
Anelė Vosyliūtė, Eugenija Krukauskienė, Larisa Titarenko, Vida Kasparavičienė, Gražina Maniukaitė, Ilze Trapenciere, Elena Kocai, Natalija Tiamkova, Galina Trafimova, Valentina Jarskaja, Elena Jarskaja-Smirnova, irina Surkova.
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Sociologijos institutas. Vilnius, 2010, 166 p.

Mokslo leidinyje analizuojami priešingi visuomenės sluoksniai — sėkmės lydimi, puoselėjantys materialinius bei kultūrinius siekius ir nesavarankiški, silpnieji, marginalai (daugiausia neįgalūs žmonės); autoriai - patyrę profesionalai {sociologai, psichologai), kelių salių atstovai. Anot A. Giddenso, modernybės sąlygomis visuomenė vis labiau diferencijuojasi; leidinio straipsniuose stengiamasi parodyti visuomenės grupių skirtybes. Pirmoje knygos dalyje tyrinėjami sėkmingo gyvenimo apibrėžtys ir siekiai: socialinių pokyčių, nepriklausomybės sampratų analizė, kultūrinio gyvenimo reikšmės, jaunuolių sėkmingo gyvenimo samprata. Antroje dalyje atsispindi humanistinės sociologijos atstovų rūpestis: kaip silpnieji, marginalai reaguoja į aplink gyvuojantį pasaulį, kokie jų interesai ir poreikiai, kodėl jie neatitinka idealių aukštesnio sluoksnio vaizdinių? Ar jie iki galo įgyvendina savo žmogiškąją esmę, savo individualybės idėjas, ar pasiekia gyvenimo pilnatvę kaip aktualią tikrovę, ar mato savo egzistencijos beviltiškumą?
Turtingųjų, šviesuolių gyvensenoje užtektinai vilties, materialinių vertybių, pramogų, siekių, džiaugsmo (nors kartais ir nelaimių), o silpnieji kupini kančios, jiems trūksta maisto, dėmesio, jie yra priklausomi.
Leidinys skiriamas visuomenotyros atstovams, sociologams tyrėjams, studentams.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.



Lietuvos gyventojų politikos metmenys. Kartų ir lyčių tyrimo pamokos. Mokslo studija.
Margarita Gedvilaite-Kordušienė, Domantas Jasilionis, Vylius Leonavičius, Jolanta Reingardė, Audra Sipavičienė, Vlada Stankūnienė, Marė Baublytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2010, 60 p.

Remiantis Kartų ir lyčių tyrimo rezultatais, gyventojų politikos teorinėmis prieigomis ir kitų šalių patirtimi, mokslinėje studijoje formuluojamos Lietuvos gyventojų politikos sudedamųjų dalių – šeimos politikos, visuomenės sveikatos politikos ir migracijos politikos – plėtros prioritetinių krypčių gairės; akcentuojamos pronatalistinė ir kartų solidarumo (šeimos politika), sveikos elgsenos (visuomenės sveikatos politika) ir grįžtamosios migracijos (migracijos politika) politikos veiksmų kryptys.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

2009 metų leidiniai





Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse. Monografija.
Darius Liutikas.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2009, 240 p.

Monografijoje nagrinėjamas tradicinės religinės ir modernios sekuliarios piligrimystės ryšys su asmens vertybėmis ir jo tapatumu. Knygoje apibrėžiama piligriminės kelionės samprata, analizuojamas piligrimystės ir turizmo ryšys, nagrinėjamos pagrindinės piligrimų vertybės, kelionės motyvai, vertybės kelionės metu. Knygoje tiriami tapatumą įprasminantys kelionės geografiniai tikslai (šventos ir gerbiamos vietos, vertybiniu požiūriu artimi renginiai), jų formavimasis. Įvertinamos pagrindinės keliautojų elgesio tendencijos, kiti keliautojų tapatumo raiškos veiksniai. Analizuojant modernią piligrimystę ypatingas dėmesys skiriamas tautinio ir kultūrinio tapatumo kelionėms, sporto aistruolių kelionėms. Aptariama vertybinių kelionių asmeninė, kultūrinė, socialinė ir ekonominė reikšmė, piligriminių kelionių perspektyvos.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m. Istorinės retrospektyvos konstravimas. Monografija.
Natalija Kasatkina, Andrius Marcinkevičius.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2009, 359 p.

Šiuo leidiniu, remiantis įvairiais šaltiniais ir ligšioline istoriografija, siekiama išplėsti rusų tyrimų problematikos sampratą ir pateikti naują rusų padėties Lietuvoje 1918-1940 m. interpretaciją. Pamatas tokiai interpretacijai - socialinių aspektų analizė. Knygoje nagrinėjama, kaip rusų socialinę padėtį veikė demografiniai veiksniai, švietimo sistemos raida, rusų profesiniai įgūdžiai ir procesai darbo rinkoje, taip pat rusų visuomeninių organizacijų veikla. Rusų socialinės adaptacijos Lietuvoje eiga ir rezultatai apibendrinami ne integracijos ar neintegracijos sąvoka, bet akcentuojant sociologiniu požiūriu galimas adaptacijos variacijas. Atlikti tyrimai rodo, jog dauguma monografijoje nagrinėjamų problemų - savitas nūdienos socialinių aktualijų veidrodis, o rusų socialinės veiklos 1918-1940 m. patirtis - vertingas etninės grupės socialinių išteklių panaudojimo pavyzdys.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





The Baltic countries: Population, family and family policy
Editors - Vlada Stankūnienė and Domantas Jasilionis.
Institute for Social Research. Vilnius, 2009, 286 p.

This monograph gives an overview of demographic trends and family policies in the three Baltic countries (Estonia, Latvia, and Lithuania) during the period 1989–2008. The changes in fertility, mortality, and international migration are systematically analysed in the monograph. Particular attention is given to the peculiarities of the changing family and family policies in the three countries. Household structures, family, and childbearing patterns are also examined in the monograph.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Lietuvos šeima: tarp tradicijos ir naujos realybės. Monografija.
Atsakingos rdaktorės ir sudarytojos - Vlada Stankūnienė ir Aušra Maslauskaitė.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2009, 560 p.

Remiantis tarptautinio Kartų ir lyčių tyrimo duomenimis ir kontekstine informacija, monografijoje kompleksiškai analizuojami Lietuvos šeimos, jos formų, santuokinės ir prokreacinės elgsenos, perėjimo į socialinę brandą pokyčiai, nagrinėjama dabartiniu metu sparčiai kintančio šeimos formavimo modelio kaita, gimstamumą ir sveikatą lemiantys veiksniai, tiriami santykiai tarp kartų ir lyčių, vertinamos demografinės elgsenos nuostatos ir perspektyvos.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.



Lietuviai svetur: tautinio tapatumo išsaugojimas. Mokslo studija.
Meilutė Taljūnaite, Liutauras Labanauskas.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2009, 162 p.

Studija parengta, remiantis Lietuvos ir užsienio šalių statistinių šaltinių ir politinių dokumentų tyrimais. Aptariami tautinio tapatumo, migracijos kontekstai, taip pat priešinguose rizikos ir saugumo bei visuomenės solidarumo poliuose esančių valstybių – Airijos, Ispanijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Lietuvos ir Norvegijos – migracijos rodikliai, kurie apibūdina minėtų valstybių tautų gyvavimą ir galią, atkreipiamas dėmesys į tuos socioekonominių reiškinių aspektus, kurie yra svarbūs tautiniam tapatumui išsaugoti. Taip pat aptariami imigrantų integracijos modeliai bei Lietuvos, kaip imigracijos valstybės, perspektyvos. Šia studija pradedamas naujas lietuvių tautinio tapatumo tyrimų etapas: į tautinį tapatumą žvelgiama kaip į demokratijos ir pilietybės „kalbą“.
Studija siekiama prisidėti prie tautinio tapatumo politikos tyrimų analizės. Tikimasi, kad ji bus naudinga sprendimų priėmėjams ir padės užtikrinti nuoseklią tautinio tapatumo politikos konstravimo tąsą.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

2008 metų leidiniai





Tyrėjų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos infrastruktūrą. Straipsnių rinkinys.
Lilija Kublickienė, Liutauras Labanauskas, Anna Lipnevič, Aurelija Novelskaitė, Irena Šutinienė, Meilutė Taljūnaitė.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2008, 185 p.

Leidinio ir tyrimo finansinė parama gauta pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą vykdant tyrimą "Mokslo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas spartinant Lietuvos mokslininkų integravimąsi į Europos Sąjungos mokslinį potencialą bei mažinant egzis tuojantį atotrūkį tarp šalies ir Vakarų Europos mokslo institucijų".

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Socialinė parama Lietuvoje: remiamųjų padėtis ir paramos rezultatai. Kolektyvinė monografija.
Romas Lazutka, Laimutė Žalimienė, Daiva Skučienė, Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė, Lina Šumskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2008, 248 p.

Šioje knygoje analizuojama tiek kategoriniu, tiek pajamų ir turto jvertinimo pagrindu teikiama socialinė parama Lietuvoje. Apsiribojama pinigine socialine parama ir išlaidų komunalinėms paslaugoms kompensacijomis, nesigilinant į socialinių paslaugų sritį.
Knygoje socialinė parama ir ją gaunančių šeimų padėtis nagrinėjama naudojant Statistikos departamento atliekamų namų ūkių biudžetų tyrimų duomenų bazes. Kiti duomenys buvo surinkti autorių atliktų originalių tyrimų metu, tiriant šeimų, kurios gauna socialinės paramos pašalpas, nuomonę apie gaunamą paramą. Taip pat pateikiami ir gausių šeimų socialinės paramos tyrimo rezultatai.
Tyrimai aprėpia 1999-2006 metus.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

2007 metų leidiniai





Socialinės grupės: iš praeities į dabartį. Mokslo studija.
Leidinio mokslo redaktorė ir sudarytoja dr. Anelė Vosyliūtė.
Socialinių tyrimų institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius, 2007, 404 p.

Socialinės grupės ir bendruomenės yra svarbūs visuomenes dariniai; čia vyksta žmonių veikla, asmenybės socializacija. Nagrinėjant socialinių grupių gyvavimą, galima išskirti didelę jų bruožų ir dėmenų, poveikio individui būdų įvairovę. Šios mokslo studijos autoriai - Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos sociologai savo straipsniuose tyrinėja įvairius šių grupių ir bendruomenių bruožus; čia atskleidžiami ekonominių, kultūrinių, tautinių darinių, įvairių grupių (mokyklos, vaikų kaip TV žiūrovų, benamių, teistųjų, rizikos šeimų, homoseksualų, skirtingų kartų, ir kt.) ypatumai. Knygoje analizuojami ir tokie socialiniai dariniai, kaip virtuali studentų bendruomenė, lietuvių diaspora, piligrimai, įsibrovėliai, grupės miesto erdvėse ir kt., jų būklė ir tapatumo raida.
Straipsniams būdingas istorinis aspektas.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

2006 metų leidiniai





Kalėjimo įnamiai: grįžimo į visuomenę lūkesčiai. Kolektyvinė monografija.
Anelė Vosyliūtė, Kristina Šiurkutė, Vaida Brusokienė, Gražina Maniukaitė, Vida Kasparavičienė.
Socialinių tyrimų institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius, 2006, 133 p.

Pateikiamoje kolektyvinėje monografijoje autorės savo straipsniuose atskleidžia įvairiais istoriniais laikotarpiais su disciplinos visuomenės požymiais susijusio sluoksnio (kalinių) būklę bei gyvenseną pataisos namuose, jų adaptacijos ypatumus ir asmenybės bruožus. Remiamasi sociologijos teoretikų koncepcijomis apie socialinės kontrolės sukuriamą vadinamąją prievartos visuomenę, kur pagrindiniai veiklos stūmikliai yra disciplina, laisvės apribojimas, kontrolė. Kalėjimas analizuojamas kaip totalitarinė institucija, kurioje privalu laikytis drausmės (griežtos tvarkos, galiojančių formalių ir neformalių taisyklių, paklusnumo). kalėjimo įnamių grupės yra susikūrusios bemaž vienodų vertybių, veklos turinio bei kultūrinių normų pavyzdžiu, jų gyvenimo būdas yra ir ankstesnių elgesio modelių tąsa.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

2005 metų leidiniai





Lietuvos komercinių bankų raida ir integracija į Europos Sąjungos finansų sistemą (1988-2004 m.). Monografija.
Linas Šadžius.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2005, 516 p.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, vienas svarbiausių uždavinių - sukurti mūsų šalyje europinę, t. y. atvirą visuomenę, kuri nebijotų savo praeities, prisimintų ne tik pasiekimus, bet ir patirtas nesėkmes, padarytas klaidas. Todėl svarbu ne tik teoriškai apibendrinti praeitį, bet ir panaudoti sukauptą įvairiapusę patirtį.
Monografija, plačiąja prasme, skirta šalies ekonominės sistemos transformacijai, siaurąja - šiuolaikinės bankininkystės raidai sudėtingo perėjimo išcentralizuoto ūkio į rinkos ekonomiką ir integracijos į europines struktūras kontekste. Ši knyga dar kartą leis prisiminti, kaip buvo kuriami moderniosios bankininkystės pagrindai, kaip buvo sprendžiamos iškilusios problemos.
Šiuo darbu autorius nepretenduoja į galutinius ir neginčijamus apibendrinimus. Nuomonių įvairovė tik padės geriau atskleisti ir išsamiau apibūdinti pereinamojo laikotarpio problemas ir priimtų sprendimų pagrįstumą.
Monografija skirta visiems, pradedant bankininkystės srities darbuotojais, dėstytojais, politikais ir baigiant studentais. Tikimės, kad ši knyga gražiai įsiterps į knygų lentyną, skirtą šalies ekonomikos, finansų, bankininkystės raidai.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Every child counts.
Institute for Social Research. Vilnius, 2005, 87 p.

The present publication has been compiled on the basis of the material of the sociological study carried out in Lithuania (November 2004).

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

2003 metų leidiniai





Iš Lietuvos sociologijos istorijos. 4 knyga. Straipsnių rinkinys.
Leidinio sudarytoja ir atsakingoji redaktorė dr. Anelė Vosyliūtė.
Socialinių tyrimų institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius, 2003, 212 p.

Ketvirtojoje tęstinio leidinio knygoje pateikiame sociologų bandymus apmąstyti kai kurių XXa. visuomeninės minties atstovų ir pokario sociologijos krypčių problematiką, idėjas, tyrimų turini ir rezultatus. Skelbiami straipsniai atspindi prieškario sociologijos idėjas (jaunosios kartos katalikų intelektualų socialines politines aspiracijas, V. Gustainio laisvos ir disciplinarinės visuomenės sampratą), čia analizuojami ir sovietinio meto sociologijos darbai (socialinės raidos Lietuvoje planavimo atvejai, administracinių rajonų ir kaimo teritorinių bendrijų tyrimų koncepcijos, tyrimų rezultatai). Tekstuose tyrinėjami XX a. 7 - 9 dešimtmečio jaunimo sociologijos srityje atlikti darbai, etnokultūrinio sąjūdžio idėjos, visuomenės nuomonės tyrimų, atliktų "Vilmorus" centre 1993 - 2003 m., ypatumai bei kūno kultūros ir sporto sociologinių tyrinėjimų rezultatai.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Socialinė atmintis: minėjimai ir užmarštys. Monografija.
Eugenija Krukauskienė, Irena Šutinienė, Inija Trinkūnienė, Anelė Vosyliūtė.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2003, 152 p.

Socialinės atminties - praeities socialinės raiškos dabartyje - klausimais dabarties visuomenėse domimasi. Apie juos daug diskutuojama, bet drauge kalbama ir apie šiuolaikinio žmogaus ryšio su praeitimi praradimą. Studijoje aptariami visuomenės santykio su praeitimi dabartinėje Lietuvoje klausimai. Nagrinėjamos sovietinio laikotarpio socialinės atminties problemos, daugiausia dėmesio skiriant traumuojančių stalininio laikotarpio įvykių atminčiai. Aptariamos stalininio laikotarpio istorinių įvykių reikšmės individualioje ir kolektyvinėje juos pergyvenusių žmonių atmintyje, sovietinio laikotarpio atminties strategijos, kai kurios socialinės atminčių ir užmarščių formavimosi sąlygos, tremčių atminties ypatumai, erdvės reikšmės stalininio laikotarpio atmintyje. Analizuojamas ir santykio su praeitimi variantas, kai idealizuota tolima praeitis naudojama kaip dabar kuriamo "įsišaknijimo" tapatumo simbolinis išteklius.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Menininkas ir valstybė: socialinis psichologinis aspektas. Kolektyvinė monografija.
Eugenija Krukauskienė, Lilija Kublickienė, Arvydas Matulionis, Sergėjus Rapoportas, Irena Šutinienė.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2003, 130 p.

Šiuo metu Lietuvos meninėje kultūroje vyraujantys menininkų profesinio likimo įvaizdžiai išreiškia normas, vertybes, ideologijas, kuriomis menininkai grindžia savo elgseną ir mąstymo būdą, lemiančius jų santykį su valstybe. Minėtos ideologijos dažnai nesutampa su tomis, kuriomis remiasi kultūros politikai: šis neatitikimas sąlygoja konfliktišką ir pilną nesusipratimų menininkų santykį su valstybe. Be to, perėjimo iš totalitarinės visuomenės į demokratinę, globalizacijos ir kitų procesų veikiama, įvaizdžių ir identifikacijų kaita yra būdingas šiuolaikinio menininkų ir valstybės santykio bruožas, neretai pats skatinąs konfliktus ir prieštaravimus.
Todėl knyga pašvęsta vienai svarbiausių santykio "menas — menininkas — valstybė" problemų, būtent — giluminei šio sluoksnio atstovų identifikacijai su aplinka, kurioje jiems lemta gyventi ir kurti. Monografija nepretenduoja į analizės išsamumą, nes aprėpti visą galimų, su šia tema susijusių probleminių aspektų spektrą neįmanoma. Iš bendro tyrimo dalykų kontinuumo išskirtos kelios svarbios pozicijos: nagrinėjamos meninės nuostatos ir požiūriai į menininko kūrybinę sėkmę, skirtingų kartų menininkų požiūrio į valstybę ir pripažinimą ypatumai, menininkų aplinkos ir gyvenimo stiliaus savitumai, provincialumo sindromas kaip socialinė psichologinė menininkų charakteristika. Salia to pateikiamas ir kiekybiškai aprašytas bendras Lietuvos menininkų socialinės demografinės situacijos kontekstas.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Jaunimo vertybinės orientacijos. Straipsnių rinkinys.
Leidinio sudarytoja ir atsakingoji redaktorė dr. Anelė Vosyliūtė.
Socialinių tyrimų institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius, 2003, 186 p.

Straipsnių rinkinyje nagrinėjami bendrieji jaunimo vertybinių orientacijų klausimai, požiūriai į darbo / bedarbystės problemas, analizuojamos jaunimo orientacijos į kultūros reiškinius, gyvenimo stilių, jaunimo, kaip disciplinarinės visuomenės narių ypatumai.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga. Monografija.
Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2003, 288 p.

Šiuo darbu siekiama i įplėšti etninių mažumų problematikos sampratą: peržengti integracijos-neintegracijos dichotomiją ir išanalizuoti daugiau adaptacijos variacijų, kurias patiria etninių grupių nariai. Studijoje dėstoma, kaip suprantamos tokios individų adaptacijos strategijos, kaip integracija, asimiliacija, marginalizacija, separatizmas, ir kokį turinį jos įgyja individų gyvenime. Knygoje pristatyti duomenys ir pateikti svarstymai kreipia link išvados, jog, nepaisant sėkmingai išspręsto tautinių mažumų, kaip politinio iššūkio valstybingumui, klausimo, etninių grupių narių adaptacija tebeegzistuoja kaip socialinis iššūkis demokratiškai visuomenei.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

2002 metų leidiniai





Rytų Lietuva: visuomenės ir socialinių grupių raiška bei sąveika. Straipsnių rinkinys.
Leidinio sudarytojas ir atsakingasis redaktorius doc.dr. Antanas Čiužas.
Socialinių tyrimų institutas, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2002, 362 p.

Straipsnių rinkinyje aptariama Rytų Lietuvos etninių procesų problematika. Nagrinėjama gyventojų užimtumas, gyvenimo lygis, migracijos procesai, taip pat kultūros ir švietimo problemos.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

2000 metų leidiniai





Lietuvos etninių grupių adaptacijos kontekstas ir eiga. Tyrimo modelis.
Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas.
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius, 2000, 45 p.

Šiame darbe siūlomas sociologinis etninių procesų tyrimo modelis. Etninių procesų turinio iš esmės neatskleidžia nei bendrosios nacionalizmo teorijos, nei atskirų etninių grupių empiriniai tyrimai. Šio projekto autoriai etninius procesus vertina analizuodami akultūracijos strategijas. Etninių grupių adaptacija nagrinėjama išskiriant du pagrindinius jos dėmenis: akultūracinius procesus ir prisitaikymą prie socialinių pokyčių (susijusių su rinkos ekonomikos ir demokratijos plėtra). Kartu su tyrimo modelio aprašymu pateikiamas klausimynas.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Iš Lietuvos sociologijos istorijos. 3 knyga. Straipsnių rinkinys.
Leidinio sudarytoja ir atsakingoji redaktorė dr. Anelė Vosyliūtė.
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius, 2000, 226 p.

Trečiojoje tęstinio leidinio knygoje pateikiami filosofų ir sociologų bandymai apmąstyti kai kurių XIX ir XX amžių visuomeninės minties atstovų idėjas ir sociologijos krypčių problematiką. Kai kurie autoriai nagrinėja prieškarinio laikotarpio personalijų (Maironio, G. Petkevičaitės-Bitės, J. P. Aleksas, V. Kudirkos) socialines pažiūras, analizuoja jų keliamų socialinių problemų pobūdi. Straipsniuose aptariama nuosavybės samprata XX a. pr. lietuvių katalikų veikaluose, pateikiama lietuvių senojo tikėjimo idėjų raida, rašoma istorinės sociologijos, fiziokratistinių socialinių Apšvietos epochos orientacijų klausimais. Rinkinyje analizuojama gyventojų užimtumo ir nedarbo statistikos formavimosi bei darbo rinkos tyrimų raida, verslo tyrimų problemos bei rezultatai.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Streaming towards social stability. Social Studies Vol. 4.
Eds. Meilute Taljunaite, Raimo Blom, Harri Melin.
Lithuanian Institute of Philosophy and Sociology, Department of Sociology and Social Psychology University of Tampere. Vilnius - Tampere, 2000, 275 p.

The aim of this series is to document the processes of economic, political and social changes in the Baltic societies after the restitution of their independence since the break down of former Soviet union and the effect these changes had. Historically new situation also presents a challenge to the social sciences themselves. The intent behind the volumes in this series is to provide the analysis of these transformation processes that will prove of interest for sociologists, historians, lawyers, economists, teachers, for a wider readership as well.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Europos keliu. Lietuvos socialinis ir kultūrinis savitumas integruojantis į Europos Sąjungą.
Leidinį sudarė Eugenija Krukauskienė.
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius, 2000, 152 p.

Leidinyje pateikiami Lietuvos gyventojų požiūriai į Europos Sąjungą, pasitelkiant visuomenės nuomonės tyrimo duomenis per pastarąjį dešimtmetį, atskleidžiant nuomonių pokyčius ir jų motyvus. Remiantis 1998-1999 m. sociologiniais tyrimais, nagrinėjamos apsisprendimo dėl narystės ES nuostatos, įvairių gyventojų grupių informuotumas apie ES, pasitikėjimas informacija, tapatinimosi su tam tikromis problemomis spektras. Išskiriamas studentų požiūris į ES, į patriotizmą ir savęs vertinimą. Taip pat analizuojamos paauglių nuostatos Europos integracijos atžvilgiu, pasitelkiant tarptautinio Europos lyginamojo paauglių tyrimo, atlikto 1994-1995 m. rezultatus. Etninio identiteto paieškos Vidurio ir Rytų Europos kraštuose pateikiamos remiantis 1997-1998 m. tarptautinio sociologinio tyrimo duomenimis. Kokybinių tyrimų rezultatai nagrinėjami Lietuvos ir Europos miestų bendrumo aspektu.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Etniškumo studijos: teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai. Straipsnių rinkinys.
Leidinio sudarytojos - Natalija Kasatkina ir Loreta Kuzmickaitė.
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius, 2000, 80 p.

Sis straipsnių rinkinys yra parengtas, vykdant Lietuvos etninių grupių adaptacijos konteksto ir eigos tyrimo programą, kurią finansuoja Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

1999 metų leidiniai





Socialinis struktūrinimasis ir jo pažinimas. Monografija.
Aleksandras Česnavičius, Audra Dargytė-Burokienė, Ingrida Gečienė, Irena Gudaitienė, Jolanta Paluckienė,
Meilutė Taljūnaitė.
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius, 1999, 184 p.

Monografijoje šiuolaikinių socialinės stratifikacijos teorijų pagrindu konstruojami galimi Lietuvos visuomenės socialinės struktūros pažinimo kriterijai ir metodai. Taikant skirtingas teorijas vieno empirinio tyrimo duomenims parodomi skirtingi rezultatai.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

1995 metų leidiniai





Permainų metas: tapatumo ieškojimas. Teminis straipsnių rinkinys.
Leidinio sudarytojas ir mokslinis redaktorius prof. hab. dr. Alfonsas Algimantas Mitrikas.
Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. Vilnius, 1995, 120 p.

Pateikiamame skaitytojui straipsnių rinkinyje bandoma aptarti kai kuriuos socialinio identilikavimosi teorinius ir praktinius klausimus. Socialinio identifikavimosi problemomis buvo pradėta domėtis Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Socialinių pokyčių tyrimo skyriuje. Tyrinėjimų problematikos pasirinkimą lėmė tai, kad, pirma, socialinio identifikavimosi klausimai Lietuvoje buvo beveik netyrinėti, antra, jų aktualumas bei svarbumas dabartinių socialinių ekonominių permainų sąlygomis. Vargu ar butų galima suprasti socialinio gyvenimo ryšius ir jo pokyčių vyksmą bei su tuo susijusius prieštaravimus, jei neatsižvelgtume į tai, kokią poziciją socialiniame gyvenime užima žmogus, susitapatindamas su ja, kokia žmonių grupė jam yra sava ir kokia svetima, kas sąlygoja vienų ar kitų socialinių pozicijų pasirinkimą.
Straipsnių rinkinyje atsispindi įvairūs tos problemos aspektai, tačiau skaitytojas jame neras susisteminto socialinio identifikavimosi raiškos vaizdo. Tai tik pirmas bandymas aptarti keletą tos sudėtingos problemos klausimų. Todėl straipsnių rinkinys yra daugiau teorinio metodologinio pobūdžio. Tik D. Tureikytės, V. Gaidžio ir A. Kličiaus straipsniuose rasime empirinių duomenų analizę.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Lithuanian Society In Social Transition.
Edited by dr. Meilute Taljunaite.
Institute of Philosophy, Sociology and Law, Lithuanian Sociological Association. Vilnius, 1995, 96 p.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

1994 metų leidiniai





Kelias. II dalis. Straipsnių rinkinys.
Redakcinė kolegija: V. Kasparavičienė, G. Maniukaitė (ats. redaktorė), A. Mikšys.
Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. Vilnius, 1994, 115 p.

Straipsnių rinkinio antrojoje dalyje toliau plėtojama jaunimo verybių apsisprendimo ir pasirinkimo tema. Jei pirmojoje šios knygos dalyje daugiau dėmesio buvo skiriama brandesnio amžiaus asmenims, sulaukusiems 23-25 metų amžiaus (1989 m. apklausa), tai antroje dalyje nagrinėjami vidurinių mokyklų abiturientų vertybinių orientacijų ypatumai. Daugumoje straipsnių aptariami 1991 metais atlikto Vilniaus abiturientų sociologinio tyrimo rezultatai, bandoma atskleisti sudėtingos ekonominės ir politinės šalies situacijos, Lietuvos nepriklausomybės siekių vaidmenį formuojant jaunimo vertybines nuostatas. Išimtį sudaro du paskutinieji rinkinio straipsnai, kuriuose pateikiami vėliau (1993 metais) atliktos abiturientų apklausos duomenys, atspindintys tam tikrus išorinės aplinkos stabilizavimosi požymius ir atitinkamus poslinkius jaunimo sąmonėje.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

 
     
 
  
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Lietuvos socialinių tyrimų centras
A.Goštauto g. 9, LT-01108 Vilnius. Biudžetinė įstaiga, kodas 302470037
PVM kodas 100005115913
Tel.: (8 5) 211 3774, mob. tel.: (8 652) 10 882, faks.: (8 5) 275 4896
El.p.: institutas@lstc.lt
State scientific research institute Lithuanian Social Research Centre
A. Gostauto st. 9, LT-01108 Vilnius, Lithuania
Phone: +370 5 211 3774, mob. phone: +370 652 10 882, fax: +370 5 275 4896
E-mail: institutas@lstc.lt