2016 m. leidiniai
Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita
Mokslo straipsnių rinkinys
Mokslinė redaktorė – Meilutė Taljūnaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 256 p.
Leidinys siekia išskirti gyventojų grupes ir visuomenės struktūros pokyčius atskleidžiant esminius jiems kylančius socialinius iššūkius. Mokslinių straipsnių rinkinys parengtas šiandieninei Lietuvos visuomenei itin aktualia tema: aštrėjanti socialinių grupių atskirtis, diferenciacija, socialinė nelygybė ir t.t. sąlygoja poreikį platesniame kontekste nagrinėti Lietuvos socialinių grupių kaitos tendencijas. Lietuvos socialinių tyrimų centro leidinys leidžia pažvelgti į socialinės kaitos klausimus iš įvairių perspektyvų, tokiu būdu atskleidžiant atskirus šio fenomeno aspektus. Jis skirtas Lietuvos mokslo bendruomenei, studentams, viešojo sektoriaus darbuotojams, politikams ir visiems kitiems kurie domisi Lietuvos gyventojų grupių socialinės kaitos bei socialinės integracijos tendencijomis.
Etniškumas ir identitetai Pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai
Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė, Irena Šutinienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 224 p.
Monografijos autoriai tarpdiscipliniškai analizuoja etninius procesus Pietryčių Lietuvoje. Monografijos dalyse aptariami istoriniai procesai, žiniasklaidos konstruojami lenkų etninės grupės įvaizdžiai, savivaldybių lygmeniu vykdomos istorinės atminties politika, švietimo įstaigų ir savanoriškų organizacijų vaidmuo etniškumo raiškos pobūdžiui Pietryčių Lietuvos regione. Pagrindiniai duomenys surinkti 2013–2014 m. atlikus sociologinį kokybinį tyrimą tikslingai pasirinktose Pietryčių Lietuvos vietovėse (Šalčininkų, Švenčionių ir Eišiškių miestuose), istoriografijos ir kitų mokslo krypčių literatūros analizę bei Lietuvos spaudos turinio tyrimą.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinys pdf formatu.
Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas
Lietuvos socialinė raida 2016 Nr.5
Rūta Ubarevičienė, Arūnas Pocius, Boguslvas Gruževskis, Anna Lipnevič, Lilija Kublickienė, Gintaras Ribokas, Edis Kriaučiūnas, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 108 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualiausių socialinių procesų Lietuvoje analizei ir vertinimui. Penktasis šio leidinio numeris tęsia 2004 m. Socialinių tyrimų institute pradėtą leidinių apie Lietuvos socialinę raidą Europos Sąjungoje ciklą. Leidinyje publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką Lietuvos socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Penktajame leidinio „Lietuvos socialinė raida“ numeryje pateikti moksliniai straipsniai, skirti Lietuvos visuomenės raidos teritoriniams ypatumams atskleisti. Leidinyje pateikti septyni straipsniai aptaria Lietuvoje vykstančių procesų erdvinės diferenciacijos reiškinius ir jos keliamas problemas.
2015 m. leidiniai
Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu. Viešosios nuomonės tyrimų centro tyrimai 1989-1993 metais
Mokslo studija
Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 200 p.
Studijoje analizuojami 1989-1993 metų Viešosios nuomonės tyrimų centro prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto reprezentatyvių Lietuvos gyventojų tyrimų rezultatai. Pateikiami duomenys apie požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę, šalies ekonomines ir socialines reformas, pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, gyventojų to meto partines preferencijas bei populiariausius politikus. Studija gali būti naudinga visiems, besidomintiems visuomenės nuomonės tyrimais.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinys pdf formatu.
Užimtumo politikos ir socialinės pagalbos įtaka socialinei stratifikacijai
Lietuvos socialinė raida 2015 Nr.4
Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Julija Moskvina, Arūnas Pocius, Sandra Krutulienė, Artūras Gataūlinas, Daiva Skučienė, Laimutė Žalimienė, Arūnas Poviliūnas, Romas Lazutka
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 128 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida įstojus į ES, ciklą. Čia publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Ketvirtajame leidinio Lietuvos socialinė raida numeryje pateikti moksliniai straipsniai analizuoja užimtumo politikos ir socialinės pagalbos sąsajas su socialinės stratifikacijos procesais. Leidinyje pateikti septyni straipsniai aptaria užimtumo politikos, socialinės politikos, socialinės pagalbos etc. problemas įvairiuose kontekstuose naudojant įvairias teorines perspektyvas, tačiau visus juos jungia didesnės ar mažesnės įžvalgos, kaip tai atsiliepia visuomenės stratifikacijai.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinys pdf formatu.
Etniškumo studijos 2015/2
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vaibra. Vilnius, 2015, 152 p., iliustr.
Etniškumo studijos – Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimų metodologijai. Nuo 2003 m. leidžiamame leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo tarpetninių santykių ir jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų mokslinės interpretacijos.
Šiame specialiame Etniškumo studijų numeryje spausdinami straipsniai apie atminties politiką ir traumines patirtis, paremti feministinėmis, konstruktyvistinėmis, pereinamojo laikotarpio teisingumo ir kitomis tarptautinių studijų teorijomis. Tokiu būdu mėginama išsiveržti iš tradicinio mąstymo apie tautiškumą bei etniškumą varžtų ir vadovautis jungiamosiomis, o ne skiriamosiomis kategorijomis. Straipsnių autoriai analizuoja feministinę politiką Bosnijoje ir Hercegovinoje, tarptautinę Rugsėjo 11-osios atmintį, žydų, ištremtų iš Lietuvos 1941 m., prisiminimus, armėnų genocido įtaką tarptautinių normų formavimuisi ir kitus klausimus, kai trauminės patirtys gali sujungti žmonių grupes.
Leidinio turinys.
Leidinys pdf formatu.
Inovacijų tinklų kūrimasis Lietuvoje: atvejų studijos
Linas Eriksonas, Ingrida Gečienė, Laima Nevinskaitė, Erika Tauraitė-Kavai, Alina Žvinklienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Socialinių inovacijų institutas. Vilnius, 2015, 200 p.
Mokslo studijoje nagrinėjama inovacijų ir jų tinklų samprata, apžvelgiami inovacijų atsiradimo veiksniai, skirtingos inovacijų formos, socialinių tinklų charakteristikos, inovacijų tinklų tipai, inovacijų tinklų legitimumas bei socialinės tinklų analizės metodologiniai aspektai. Aptariama kultūros įtaka šalies inovatyvumui ir inovaciniams socialiniams ryšiams. Analizuojami pasirinkti inovacijų rinklų kūrimosi atvejai: pradedančiųjų įmonių inovacijų, momentiniai inovacijų, socialinių inovacijų ir asmeniniai inovacijų tinklai.
Mokslinės veiklos etika Lietuvoje. Teorinės, empirinės ir praktinės apibrėžtys mokslinių tyrimų, akademinės autorystės, etikos vadybos ir kituose kontekstuose
Mokslo monografija
Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučėtaitė, Anna Lipnevič, Reda Adomaitienė, Svajonė Mikėnė, Lina Lapinaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 600 p.
Knygoje pristatomi LMT mokslininkų grupių projektų „Akademinė autorystė: normatyvinis apibrėžimas ir empirinė realybė“ (Nr. MIP-082/2013, 2013-2015 m.) ir „Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: situacijos analizė“ (Nr. MIP-37/2010, 2010-2011 m.) rezultatai: Lietuvos mokslo bendruomenės apklausų, interviu su Lietuvos mokslo organizacijų etikos komitetų narėmis ir nariais bei Lietuvoje leidžiamų mokslo žurnalų redaktoriais, tarptautinių ir nacionalinių dokumentų analizės pagrindu aprašomi mokslinės veiklos (konkrečiau – tyrimų ir mokslinės autorystės) etikos būklės vertinimai, požiūriai į etinį mokslinės veiklos lauką, jame pastebimus etikos pažeidimus bei jų priežastis, kitus aspektus.
Senėjanti visuomenė. Kaip mes pasirengę?
Monografija
Daiva Skučienė, Algirdas Bartkus, Julija Moskvina, Austė Uleckienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 332 p.
Knygoje analizuojama visuomenės senėjimo keliami iššūkiai darbo rinkai, t.y. nagrinėjami gyventojų ketinimai dalyvauti darbo rinkoje, sulaukus pensinio amžiaus. Lygiagrečiai analizuojamas darbdavių požiūris į darbuotojų senėjimą. Įvertinama visuomenės senėjimo reikšmė vartojimo struktūrai, tyrinėjama gyventojų finansinis pasirengimas senatvei, visuomenės senėjimo keliami padariniai sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriui.
Etniškumo studijos 2015/1
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vaibra. Vilnius, 2015, 136 p., iliustr.
Etniškumo studijos – Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimų metodologijai. Nuo 2003 m. leidžiamame leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo tarpetninių santykių ir jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų mokslinės interpretacijos.
Šiame leidinyje pristatomi 2014-2015 m. įgyvendinto projekto „Darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimas Lietuvoje“, kurį vykdant atlikta išsami į Lietuvą dirbti atvykusių ne ES piliečių situacijos studija, rezultatai. Didžiausią duomenų masyvą sudaro į Lietuvą dirbti atvykusių užsieniečių (ne ES piliečių) apklausa (N = 321). Atliekant tyrimą buvo analizuojama tikslinės grupės – darbo migrantų iš ne ES šalių, t. y. Lietuvoje dirbančių ne ES šalių piliečių, kuriems leidimas gyventi Lietuvoje išduotas darbo pagrindais, – padėtis Lietuvos darbo rinkoje ir visuomenėje.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinio nuoroda internete.
Lietuvos demografinių procesų diferenciacija
Mokslo studija
Domantas Jasilionis, Vladislava Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 200 p.
Studijoje analizuojami 1989-1993 metų Viešosios nuomonės tyrimų centro prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto reprezentatyvių Lietuvos gyventojų tyrimų rezultatai. Pateikiami duomenys apie požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę, šalies ekonomines ir socialines reformas, pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, gyventojų to meto partines preferencijas bei populiariausius politikus. Studija gali būti naudinga visiems, besidomintiems visuomenės nuomonės tyrimais.
2014 m. leidiniai
Socialinės erdvės paieškos sociologijos teorijoje ir praktikoje
Mokslo studija
Algimantas Valantiejus, Meilutė Taljūnaitė, Lilija Kublickienė, Anna Lipnevič, Irena Šutinienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 121 p., iliustr.
Studijoje pateikiamos socialinės erdvės, socialinio lauko bei socialinio laiko sąvokų interpretacijos, nagrinėjant jas kaip sociologinio tyrimo dalyką ir metodologinę problemą, brėžiant galimas tyrimo ašis, siekiant susieti klasikines ir šiuolaikines teorijas, atskleidžiant transnacionalinės socialinės erdvės ir socialinio mobilumo joje pažinimo gaires ir pateikiant simbolinių miesto erdvių kūrimo tyrimą Vilniaus mieste. Studija prisideda prie sociologijos mokslo lietuviškos terminijos kūrimo.
Leidinio turinys, pratarmė ir santrauka anglų k.
Leidinys pdf formatu.
Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: Sociodemografiniai aspektai
Lietuvos socialinė raida 2014 Nr.3
Vladas Gaidys, Sarmitė Mikulionienė, Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Vaida Tretjakova, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys, Edis Kriaučiūnas, Rūta Ubarevičienė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Arvydas Virgilijus Matulionis
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 140 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida įstojus į ES, ciklą. Čia publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Trečiasis Lietuvos socialinės raidos numeris skirtas naujausiems sociodemografiniams Lietuvos raidos ypatumams atskleisti. Daugumoje straipsnių, remiantis 2011 metų visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo ir kitais statistiniais duomenimis, analizuojami demografiniai Lietuvos teritorijos raidos aspektai. Čia taip pat pristatomos gyventojų sociologinių tyrimų metu nustatytos kintančios šalies gyventojų nuostatos įvairiais klausimais ir jas veikiantys veiksniai.
Vilniečių kultūrinis tapatumas: 1993-2013 metai
Gražina Maniukaitė, Arvydas Virgilijus Matulionis, Vida Kasparavičienė, Eugenija Krukauskienė, Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė-Vytienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 276 p.
Mokslo straipsnių rinkinys, parengtas vykdant nacionalinę programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ – Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Vilniečių kultūrinis tapatumas ir jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę“ (LMT VAT – 56/2012). Projekte buvo tiriamos vyraujančios vilniečių kultūrinio tapatumo formos ir lyginamosios analizės būdu nustatoma jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Buvo lyginami 1993 ir 2013 m. atliktų vilniečių apklausų duomenys. Pateikiama kultūrinio tapatumo samprata, nagrinėjamas žiniasklaidos poveikis vilniečių identifikacijai, taip pat Vilniaus gyventojų santykis su miestu, požiūris į Vilnių ir vilniečius.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
Kinų ir turkų imigrantai Lietuvoje
Monografija
Karolis Žibas
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 228 p.
Monografijoje analizuojamos kinų ir turkų imigracijos prielaidos, migracijos tinklo formavimosi procesai, apimantys analizuojamų imigrantų grupių socialinius ryšius, dalyvavimą darbo rinkoje, apgyvendinimo, švietimo, socialinių paslaugų sektoriuose. Be migracijos motyvų ir migracijos tinklo kūrimosi, atskleidžiamos kinų ir turkų nuostatos dėl ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje ir Lietuvos pilietybės įgijimo. Monografijoje pateikiami tiek naujausia statistika apie imigracijos dinamiką ir Lietuvoje vyraujančią imigracijos struktūrą, tiek empiriniai duomenys apie kinų ir turkų vidinius ir išorinius socialinius bei ekonominius ryšius, individualias ir kolektyvines imigracijos patirtis. Kinų ir turkų imigracijos ypatumai atskleidžiami Lietuvoje įgyvendinamos imigracijos / migrantų integracijos politikos kontekste, analizuojami „naujosios“ (tarptautinės) migracijos perspektyvoje, kuri leidžia atskleisti pradinius kinų ir turkų imigracijos veiksnius, migracijos tinklo kūrimo(si) prielaidas ir besiformuojančio tinklo įtaką analizuojamų imigrantų grupių migracijos motyvams. Kinų ir turkų imigracijos ypatumai atskleidžiami skirtingais aspektais: individualiais ir kolektyviniais mobilumo veiksniais kilmės šalyje, prielaidomis migrantų organizacijoms kurtis ir migracijos tinklui formuotis tikslo šalyje.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
Leidinys pdf formatu.
(Ne)lygios galimybės švietime: ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo sistemos Vilniaus mieste analizė
Etniškumo studijos 2014/1
Vita Petrušauskaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 164 p.
Pristatomas leidinys – tai atskira V. Petrušauskaitės studija, skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Atliktame tyrime reiškinys buvo analizuojamas keliais lygmenimis. Makrolygnieniu (visuomenės), buvo analizuojami skirtingų romų etninės grupės kartų išsilavinimo rodikliai ir jų kaita 2001-2011 metais. Mikrolygmeniu (individualus) buvo stebimas ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procesinis pobūdis, analizuojant Kirtimuose gyvenančių romų vaikų pirmųjų dvejų metų dalyvavimo ugdyme patirtis. Mezolygmeniu (švietimo laukas) lygiu vaikų ankstyvas pasitraukimas iš ugdymo analizuotas kaip procesas socialinėje erdvėje, t. y. kaip vaikų veiksenos strategija, formuojama tarpasmeninio santykio su kitais ugdymo procese dalyvaujančiais veikėjais (tėvais, mokytojais, vaiko teisių priežiūros institucijų darbuotojais ir kt.). Studijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių.
Etniškumo studijos Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimo metodologijai. Nuo 2003 metų leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo ir tarpetninių santykių bei jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų, vienaip ar kitaip susijusių su etniškumo raiška, mokslinės interpretacijos.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS 2014 m. spalio mėn. išleido trečiąjį leidinio „Socialiniai tyrimai trumpai“ numerį, kurio tikslas – skleisti Lietuvos socialinių tyrimų centro naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant, kad plėstųsi tyrėjų, politikų, viešojo administravimo bei kitų sričių praktikų bendradarbiavimas, o vykdoma socialinė bei ekonominė politika vis daugiau būtų grindžiama moksliniais tyrimais įrodytu žinojimu. Leidinys tęsia anksčiau turėjusio pavadinimą leidinio „Socialinės politikos tyrimai trumpai“ tradiciją.
2013 m. leidiniai
Demokratizacijos procesų Lietuvoje sociologinė analizė
Mokslo studija
Vladas Gaidys, Ingrida Gečienė, Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Irena Šutinienė, Alina Žvinklienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 173 p.
Mokslo studijoje nagrinėjama demokratijos ir demokratizacijos samprata, įvertinama esamos demokratijos būklė Lietuvoje. Analizuojama žmogaus teisių situacija, moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimo klausimai. Nagrinėjama pilietinės politinės kultūros įsitvirtinimo situacija, ekonominės gerovės ir demokratizacinių pokyčių vertinimo klausimai. Pateikiama, ar Lietuvos gyventojai patenkinti demokratizacijos raida Lietuvoje, ko jie laukia iš ateities, kaip jie vertina praeitį. Studija parengta 2012 m. atlikto Lietuvos gyventojų reprezentatyvaus tyrimo pagrindu.
Būsto politika ir visuomenės iniciatyvos mieste
Mokslo studija
Jolanta Aidukaitė, Anna Lipnevič, Saulius Nefas, Alvita Narkevičiūtė, Fausta Anulytė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 208 p.
Šioje knygoje analizuojama būsto politikos raida ir problemos Lietuvoje nuo 1990 m. iki dabar. Daug dėmesio skiriama su būsto politikos sritimi susijusioms visuomeninėms iniciatyvoms – tokioms kaip daugiabučių namų bendrijų ir bendruomeninių organizacijų veikla, – pasireiškiančioms Vilniaus ir Kauno miestuose. Knygoje būsto politika tiriama tarpdisciplininiu požiūriu, derinami su būsto politikos tyrimų sritimi susiję sociologijos, viešojo administravimo bei iš dalies politologijos požiūriai, kurie Lietuvoje iki šiol nebuvo išplėtoti. Analizuojami unikalūs kiekybinio (daugiabučių namų savininkų bendrijų anketinės apklausos) ir kokybinio (ekspertų interviu su bendruomeninių organizacijų lyderiais ir kitais būsto politikos veikėjais) tyrimų duomenys.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinys pdf formatu.
Etniškumo studijos 2013/2: Etniškumas Pietryčių Lietuvoje: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių socialinių procesų
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 192 p.
Šio leidinio straipsniuose autoriai analizuoja istorinius ir dabartinius etninius procesus Pietryčių Lietuvoje ir juos lemiančius veiksnius, aptaria ligšiolinių šio regiono tyrimų būklę ir mėgina apibrėžti jų plėtotės ateityje teorines gaires.
Šis leidinys – tai galimybė kompleksiškai, sociologiniu, antropologiniu, geografiniu, teisiniu ir istoriniu požiūriu apžvelgti aktualius Pietryčių Lietuvos etninių grupių raidos, identiteto ir jo konstravimo klausimus, taip pat įvertinti etninių procesų Pietryčių Lietuvoje turinį, atsižvelgiant ne tik į visuomenėje, politinių partijų retorikoje ir žiniasklaidoje įsitvirtinusias nuomones, bet ir pačių etninių mažumų nuostatas.
Lietuvos retai apgyventos teritorijos
Monografija
Vidmantas Daugirdas, Donatas Burneika, Edis Kriaučiūnas, Gintaras Ribokas, Saulius Stanaitis, Rūta Ubarevičienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013.
Šioje knygoje analizuojama būsto politikos raida ir problemos Lietuvoje nuo 1990 m. iki dabar. Daug dėmesio skiriama su būsto politikos sritimi susijusioms visuomeninėms iniciatyvoms – tokioms kaip daugiabučių namų bendrijų ir bendruomeninių organizacijų veikla, – pasireiškiančioms Vilniaus ir Kauno miestuose. Knygoje būsto politika tiriama tarpdisciplininiu požiūriu, derinami su būsto politikos tyrimų sritimi susiję sociologijos, viešojo administravimo bei iš dalies politologijos požiūriai, kurie Lietuvoje iki šiol nebuvo išplėtoti. Analizuojami unikalūs kiekybinio (daugiabučių namų savininkų bendrijų anketinės apklausos) ir kokybinio (ekspertų interviu su bendruomeninių organizacijų lyderiais ir kitais būsto politikos veikėjais) tyrimų duomenys.
Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės
Lietuvos socialinė raida 2013 Nr.2
Liutauras Labanauskas, Karolis Žibas, Audra Sipavičienė, Mantas Jeršovas, Laurynas Radzevičius, Anna Lipnevič, Andrius Marcinkevičius, Meilutė Taljūnaitė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 165 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir inovacinių sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida Europos Sąjungoje, ciklą. Leidinyje publikuojami remiantis mokslinių tyrimų rezultatais parengti originalūs teoriniai ir empiriniai moksliniai straipsniai, sistemiškai nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei-ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus.
Pirmosios leidinio dalies straipsniai skirti migracijos problematikai: analizuojami imigracijos į Lietuvą sovietmečiu vaizdinių susiformavimo priežastys ir pagrįstumas. Taip pat analizuojami atskirų tautų atstovų, socialinių grupių migracijos dabartiniai motyvai. Antroje leidinio dalyje siekta iš šiandienos pozicijų įvertinti pradiniame perėjimo iš totalitarinės į demokratinę visuomenę etape Lietuvoje susiklosčiusią situaciją.
Vilniečių kultūrinio tapatumo raiškos profiliai
Gražina Maniukaitė, Arvydas Virgilijus Matulionis, Eugenija Krukauskienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė-Vytienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 80 p.
Mokslo straipsnių rinkinyje nagrinėjamos kultūrinio tapatumo pasireiškimo formos, vilniečių savivokos formavimosi, saviidentifikacijos problemos, nagrinėjamas Vilniaus gyventojų santykis su miestu, požiūris į Vilnių ir vilniečius, vertybinių nuostatų ypatumai. Straipsniai parengti 1993 m. ir 2013 m. atliktų vilniečių tyrimų duomenų pagrindu.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
Leidinys pdf formatu.
Socialinis draudimas Lietuvoje: kontekstas, raida, rezultatai
Monografija
Romas Lazutka, Daiva Skučienė, Gediminas Černiauskas, Algirdas Bartkus, Jekaterina Navicke, Jolita Junevičienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 480 p.
Šioje monografijoje bandoma iš daugiadalykinės perspektyvos (sociologijos, ekonomikos, viešojo administravimo, politikos mokslų) išanalizuoti Lietuvoje veikiantį socialinį draudimą kitų šalių kontekste.
Leidinio turinys.
Leidinys pdf formatu.
Gerovės ir prokreacinės elgsenos vertinimas
Gyventojų studijos 2013 Nr. 5
Artūras Gataūlinas
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 76 p.
Remiantis Kartų ir lyčių tyrimo antrosios bangos duomenų struktūra sukurtas GPE indeksas, kurio kontekste į individo gerovę žvelgiama kaip į kompleksinį reiškinį, apimantį tiek subjektyvųjį, tiek ir objektyvųjį aspektus, ir laikomasi požiūrio, kad individų gerovę galima išreikšti įvairiomis jų gyvenimo sritimis. Šiuo indeksu siekiama individų gerovę apibūdinti daugiausia per prokreacinės elgsenos ir jai artimų demografinių bei socialinių ekonominių procesų prizmę.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
Leidinys pdf formatu.
Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės?
Monografija
Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 264 p.
Monografijoje analizuojama šeimos politikos raida išsivysčiusiose šalyse, šeimos politikos įtaka gimstamumui, aptariamos Lietuvos šeimos politikos tendencijos. Remiantis statistine bei atrankinių tyrimų informacija, analizuojamas gimstamumo modelis bei jo kaita Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, o taip pat Lietuvos gyventojų prokreacinė elgsena, nuostatos, lūkesciai dėl paramos šeimai politikos.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinys pdf formatu.
Demografija ir mes. 2013 m. Nr. 10
Informacinis biuletenis
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013.
Demografija ir mes. 2013 m. Nr. 9.
Informacinis biuletenis
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013.
LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS 2013 m. gruodžio mėn. išleido antrąjį leidinio „Socialinės politikos tyrimai trumpai“ numerį, kurio tikslas – skleisti socialinės politikos tyrimų rezultatus politikams, viešojo administravimo įstaigų specialistams, socialinės partnerystės judėjimo dalyviams ir visiems kitiems socialine politika besidomintiems skaitytojams.
Šiame leidinio numeryje pristatomos socialinės politikos tyrimų galimybės, kurias Lietuvai atveria mokesčių ir socialinių išmokų mikrosimuliacinis modelis EUROMOD.
Elitų Europa: tapatybių ir interesų kaleidoskopas
Monografija
Irmina Matonytė, Vaidas Morkevičius
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 282 p.
Knygos pagrindas – didelio tarptautinio mokslininkų kolektyvo keletą metų vykdyto tyrimo duomenų analizė ir interpretacija. Konkrečiai, 2005-2009 m. Europos Komisija iš Europos Sąjungos (toliau ES) 6 Bendrosios Programos finansavo mokslinį projektą„lntUne: Integruoti ar vieningi? Pilietybės paieškos„vis artimesnėje Europoje“. Lietuvos socialinių tyrimų centras (tada Socialinių tyrimų institutas, STI) buvo institucinis projekto partneris, o šios knygos autoriai -pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvoje. Knygoje atskleidžiama, kad, nepaisant demokratinės retorikos, pati ES atsirado ir vystosi kaip tam tikras „elito projektas“, t. y. ES steigimo, plėtros ir reformų iniciatyva priklauso ES valstybių narių elitams (politiniams, ekonominiams, žiniasklaidos, profesinių sąjungų ir pan.). Tačiau ES valstybių narių elitai „negieda viena gaida“, o atsiskleidžia kaip „polifoninė melodija“. ES fenomenas slypi Įvairovėje: veikėjų, vizijų, tapatybių, teisinių normų, pragmatiškų išskaičiavimų ir idealistinių lūkesčių. Knygoje kaip per judinamą kaleidoskopą atskleidžiamos vis naujos teorinių ir empirinių detalių konfigūracijos, susijusios tiek su šiuolaikine tapatybių ir elitų analize bendrai paėmus, tiek su Europos studijomis. Atskiruose knygos skyriuose aptariamas elitų tapatinimasis su ES projektu, elitų požiūriai į pilietybės sampratų ir praktikų kaitą ES, aprašoma, kaip elitai suvokia grėsmes ES ir kaip jie vertina ES viršvalstybinės valdysenos perspektyvas. Knyga skirta ne tik politikos, komunikacijos, Europos studijų bei sociologijos ir kultūrologijos specialistams, bet ir politikams, politikos apžvalgininkams bei pilietinei visuomenei, besidominčiai „Europos reikalais“.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
Informuojame, jog šios knygos 1.1-1.2 skyriai yra parengti remiantis A.Švarplio disertacija „EUROPINĖS TAPATYBĖS FORMAVIMASIS EUROPOS SĄJUNGOJE“, apginta 2010 m.
http://www.delfi.lt/news/daily/education/akademikai-susipyko-informacija-viena-o-darbai-du.d?id=67042320.
LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS 2013 m. rugsėjo mėn. išleido pirmąjį leidinio „Socialinės politikos tyrimai trumpai“ numerį, kurio tikslas – skleisti socialinės politikos tyrimų rezultatus politikams, viešojo administravimo įstaigų specialistams, socialinės partnerystės judėjimo dalyviams ir visiems kitiems socialine politika besidomintiems skaitytojams.
Profesinė gerovė socialinio darbo paslaugų sektoriuje Lietuvoje
Monografija
Laimutė Žalimienė, Daiva Skučienė, Jolita Junevičienė, Artūras Gataūlinas
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 320 p.
Šioje knygoje analizuojama socialinį darbą dirbančių asmenų Lietuvoje profesinė gerovė. Profesinės gerovės vertinimui autoriai sukonstravo originalų modelį, integruodami organizacines paramos, darbo proceso teorines prieigas bei subjektyvios gerovės koncepciją, taip pat parengė klausimyną, kurio pagrindu 2011 m. pabaigoje buvo atlikta socialinių paslaugų įstaigose socialinį darbą dirbančių 789 asmenų anketinė apklausa. Pateiktoje analizėje gilinamasi, kokie pagrindiniai veiksniai daro įtaką profesinei gerovei socialinio darbo paslaugų sektoriuje apskritai ir atskiruose jo subsektoriuose, tokiuose kaip senelių, vaikų ar neįgaliųjų globa, vaikų dienos globos paslaugos, pagalba namuose ir kt.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
Fiziniai ir technologijos mokslai Lietuvoje lyties aspektu. Nuo mokyklos suolo iki vadovaujančių pareigų
Mokslo studija
Aurelija Novelskaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 100 p.
Mokslo studijoje siekiama aprašyti žmogiškuosius išteklius fiziniuose ir technologijos moksluose lyties aspektu pasinaudojant kiekybiniais ir kokybiniais kelių iki šiol atliktų empirinių tyrimų duomenimis.
2012 m. leidiniai
Lietuvos socialinė raida ekonomikos nuosmukio sąlygomis
Lietuvos socialinė raida 2012 Nr.1
Boguslavas Gruževskis, Rasa Zabarauskaitė, Vlada Stankūnienė, Audra Sipavičienė, Domantas Jasilionis, Vladas Gaidys, Romas Lazutka, Jolita Kazakevičiūtė, Aušra Maslauskaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 121 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis mokslo leidinys. Šiame leidinio numeryje autoriai nagrinėja, kokios įtakos vienai ar kitai socialinei sričiai turėjo 2008 m. Lietuvoje prasidėjusi ekonominė recesija.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
Leidinys pdf formatu.
Gydytojų integracija ir karjeros projektavimas kintančiomis Lietuvos darbo rinkos sąlygomis
Meilutė Taljūnaitė, Arūnas Pocius, Liutauras Labanauskas, Anna Lipnevič
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 112 p.
Studija atskleidžia gydytojų profesijos pasirinkimo ir karjeros „kelių“ dinamiką. Nagrinėjami tokie reiškiniai kaip prieštaravimai tarp išsilavinimo, padėties darbo rinkoje ir profesijos prestižo bei gydytojų emigracija. Remiamasi mokslinės literatūros, statistinių duomenų bei ekspertų interviu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventais-gydytojais (projekte dalyvavo 30 gydytojų) duomenimis.
Remiantis šio tyrimo rezultatais galės būti išsamiau įvertintas sveikatos priežiūros darbo rinkos ir užimtumo reguliavimo priemonių efektyvumas, tinkamumas ir dermė su Lietuvos Respublikos ūkio ir gyventojų poreikiais. Tyrimų rezultatai galės būti naudojami tobulinant ir formuojant darbo rinkos ir migracijos politiką, rengiant rekomendacijas darbdaviams, Lietuvos darbo biržai, švietimo ir mokslo institucijoms, apskričių administracijoms ir savivaldybėms.
Leidinio turinys.
Leidinys pdf formatu.
Skyrybų visuomenė: ištuokų raida, veiksniai, pasekmės
Gyventojų studijos 2012 Nr. 4
Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Demografinių tyrimų institutas. Vilnius, 2012, 130 p.
Mokslo studija skirta skyrybų raidos, veiksnių ir pasekmių Lietuvoje tyrimui. Nors skyrybos Lietuvoje dažnos, tačiau iki šiol pakankamo mokslinio dėmesio nesusilaukė, todėl studijoje plačiai aptariamas šiuolaikinis skyrybų tyrimų mokslinis diskursas (teorijos, hipotezės ir tyrimų rezultatai). Studijoje nagrinėjamos sovietinėje ir šiuolaikinėje Lietuvoje vykusios skyrybos. Atskleidžiami skyrybų demografinės raidos periodai, nagrinėjami socialiniai ir demografiniai skyrybų veiksniai, jų kaita, tiriamos skyrybų pasekmės vaikų gyvenimo keliui bei patyrusiųjų skyrybas galimybės atkurti partnerystę. Studija skirta sociologijos studentams ir dėstytojams, taip pat visiems skaitytojams, besidomintiems Lietuvos šeimos kaita modernioje visuomenėje.
Socioeconomic differences in adult mortality in Lithuania: a census-linked study
Gyventojų studijos 2012 Nr. 3
Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė
Lithuanian Social Research Centre, Institute for Demographic Research. Vilnius, 2012, 96 p.
This book presents a comprehensive analysis of socioeconomic differences in adult mortality by causes of death in Lithuania. The analysis is based on high quality census-linked data. These data were obtained using a linkage between the 2001 population census and death records data for 2001–2005.
Visuomenės pakraščių žmonės: praradimai ir viltys
Straipsnių rinkinys
Gražina Maniukaitė, Anelė Vosyliūtė, Vida Kasparavičienė, Elena Kocai, Larissa Titarenko
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 112 p.
Pateikiamame leidinyje sociologai analizuoja pakraščio žmonių problemas ir jų gyvensenos bruožus. Siekiama išsiaiškinti vertybių hierarchiją lemiančius veiksnius, marginalioms grupėms priklausančių asmenų požiūrį į dvasines vertybes, nagrinėjami sekuliarumo, tikėjimo, gyvenimo prasmės reiškiniai ir jų atspindys ypač vargingųjų visuomenės narių sąmonėje. Sociologiniu požiūriu tiriami rašytojo K. Sajos kūriniai – išryškinamos juose perteikiamos silpnųjų nuostatos teisingumo atžvilgiu ir jų ryšys su šiuolaikinės visuomenės etinėmis nuostatomis. Analizuojama benamystė kaip socialinis psichologinis reiškinys – benamių savastis, vertybės, lūkesčiai. Aptariamos atlikusių bausmę žmonių grįžimo į visuomenę problemos.
Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė?
Jolanta Aidukaitė, Natalija Bogdanova, Arvydas Guogis
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 412 p.
Knygoje analizuojami veiksniai, kurie daro įtaką gerovės valstybės formavimuisi ir raidai Lietuvoje, tiriamos esamos gerovės valstybės ištakas ir išryškinami jai būdingi bruožai. Lietuvos gerovės valstybės raida analizuojama kitų Europos ir pasaulio valstybių kontekste. Ypatingas dėmesys skiriamas detaliai prieš tai buvusių bei esamų socialinės apsaugos struktūrų analizei bei administracinio, mokslinio, politinio ir ekonominio elito žinių, patirties bei nuostatų socialinės politikos atžvilgiu tyrimui. Pirmą kartą gerovės valstybės raida Lietuvoje ištiriama sistemiškai (sekant pokyčius laike ir identifikuojant jų priežastis) ir visapusiškai (tiriami tiek ekspertų požiūriai, tiek ir istorinių bei globalių veiksnių įtaka), atskleidžiami ją formuojantys veiksniai bei jai būdingi bruožai, ištiriamos jos ištakas.
Demografija ir mes. 2012 m. Nr. 8
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012
Demografija ir mes. 2012 m. Nr. 7
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012
Demografija ir mes. 2012 m. Nr. 6
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012
Demografija ir mes. 2012 m. Nr. 5
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012.
2011 m. leidiniai
Socialinė raida ir politika
Aktualūs socialinės politikos klausimai 2011/9
Algis Šileika, Boguslavas Gruževskis, Inga Blažienė, Rasa Zabarauskaitė, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Arūnas Pocius, Genovaitė Dambrauskienė, Laimutė Žalimienė, Teodoras Medaiskis
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2011, 288 p.
Knygoje skirtingais aspektais atsiskleidžia Darbo ir socialinių tyrimų instituto (DSTI) 20-ties veiklos metų patirtis, tiriant socialinės gerovės, gyventojų užimtumo bei socialinės apsaugos politikos klausimus.
Knygoje autoriai panaudoja įvairiais metais atliktų tyrimų medžiagą, parodydami, kad neišspręstos socialinės problemos niekur nedingsta ir kad jų neigiamos pasekmės bėgant laikui tik gilėja.
Tapsmas suaugusiuoju: jaunimo socialinė branda Lietuvoje
Gyventojų studijos 2011 Nr. 2
Sigita Kraniauskienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Demografinių tyrimų institutas. Vilnius, 2011, 144 p.
Remiantis antrosios Kartų ir lyčių tyrimo bangos duomenimis studijoje nagrinėjamas jaunimo parėjimas į socialinę brandą Lietuvoje nuo XX a. penktojo dešimtmečio iki XXI a. pirmojo dešimtmečio. Studijoje nagrinėjama socialinės brandos kalendoriaus kaita, tranzicijos tvarkaraščio pokyčiai. Taip pat analizuojama tranzicijos ivykių, kaip antai išėjimo iš tėvų namų, darbinio debiuto, edukacijos baigimo, pirmosios partnerystės ir santuokos bei pirmojo vaikos gimimo, sekų struktūros kaita. Nagrinėjama, kaip per minetą laikotarpį keitėsi nusistovejusi šių įvykių eilės tvarka skirtingose jaunimo gimimo kohortose. Studijoje bandoma atsakyti į klausimą, kiek perejimą į socialinę brandą Lietuvoje paveikė destandartizacija, veikianti ir kitų šalių jaunimo perėjimą į socialinę brandą.
Suaugusių Lietuvos gyventojų socioekonominiai mirtingumo skirtumai
Gyventojų studijos 2011 Nr. 1
Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Demografinių tyrimų institutas. Vilnius, 2011, 108 p.
Mokslo studijoje pateikiama detali Lietuvos gyventojų mirtingumo socioekonominių skirtumų analizė pagal mirties priežastis. Analizei naudota agreguota informacija, gauta taikant modernią gyventojų surašymo ir mirtingumo statistinių duomenų jungimo metodologija.
Demografija ir mes. 2011 m. Nr. 4
Informacinis biuletenis
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2011
Demografija ir mes. 2011 m. Nr. 3
Informacinis biuletenis
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2011
Demografija ir mes. 2011 m. Nr. 2
Informacinis biuletenis
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2011
Demografija ir mes. 2011 m. Nr. 1
Informacinis biuletenis
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2011.
2010 m. leidiniai
Socialiniai pokyčiai eurointegracijos procese 2
Straipsnių rinkinys
Leidinio atsakingas redaktorius – doc. dr. (HP) Vladas Gaidys
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2010, 192 p.
„Socialiniai pokyčiai eurointegracijos procese 2“ – tai tęstinis leidinys, skirtas Lietuvos dabarties problemų nagrinėjimui bendrame eurointegracijos kontekste. Knygoje pateikti Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų darbai, kuriuose gvildenamos teorinės problemos apie tiek Lietuvai, tiek ir visai Europos Sąjungai būdingas socialines kultūrines tendencijas, pristatoma ir empirinė medžiaga: visuomenės nuomonės kaita, nūdienos aktualijos, pastarųjų metų sociologinių tyrimų įvairiose šalies gyvenimo srityse duomenys.
Leidinys skirtas įvairių sričių specialistams, besidomintiems sociologiniais Lietuvoje vykstančių permainų aspektais.
Leidinio autoriai: doc. dr. (HP) V. Gaidys, E. Krukauskienė, dr. L. Kublickienė, L. Kuzmickaitė, A. Lipnevič, dr. A. Novelskaitė, S. Rapoportas, I. Šutinienė, dr. E. Vileikienė, I. Trinkūnienė, dr. (HP) A. Žvinklienė. Daugelis Šių mokslo darbuotojų turi ilgamete sociologinių tyrimų patirtį. Jų darbai žinomi Lietuvos mokslo visuomenei, skelbiami prestižiniuose Šalies ir užsienio mokslo leidiniuose.
Lietuvos studentijos socialinio portreto bruožai
Mokslo studija
Arvydas Virgilijus Matulionis, Gražina Maniukaitė, Inija Trinkūnienė, Eugenija Krukauskienė, Darius Liutikas
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Sociologijos institutas. Vilnius, 2010, 166 p.
Mokslo studijoje apibrėžiama studentijos vieta socialinėje struktūroje, apibudinami svarbiausi studentijos socialinio portreto bruožai, dėmesį koncentruojant į pačias studijas, tautinį ir kultūrinį tapatumą, socialinį mobilumą.
Visuomenė: įvairovės link
Straipsnių rinkinys
Anelė Vosyliūtė, Eugenija Krukauskienė, Larisa Titarenko, Vida Kasparavičienė, Gražina Maniukaitė, Ilze Trapenciere, Elena Kocai, Natalija Tiamkova, Galina Trafimova, Valentina Jarskaja, Elena Jarskaja-Smirnova, irina Surkova
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Sociologijos institutas. Vilnius, 2010, 166 p.
Mokslo leidinyje analizuojami priešingi visuomenės sluoksniai — sėkmės lydimi, puoselėjantys materialinius bei kultūrinius siekius ir nesavarankiški, silpnieji, marginalai (daugiausia neįgalūs žmonės); autoriai – patyrę profesionalai {sociologai, psichologai), kelių salių atstovai. Anot A. Giddenso, modernybės sąlygomis visuomenė vis labiau diferencijuojasi; leidinio straipsniuose stengiamasi parodyti visuomenės grupių skirtybes. Pirmoje knygos dalyje tyrinėjami sėkmingo gyvenimo apibrėžtys ir siekiai: socialinių pokyčių, nepriklausomybės sampratų analizė, kultūrinio gyvenimo reikšmės, jaunuolių sėkmingo gyvenimo samprata. Antroje dalyje atsispindi humanistinės sociologijos atstovų rūpestis: kaip silpnieji, marginalai reaguoja į aplink gyvuojantį pasaulį, kokie jų interesai ir poreikiai, kodėl jie neatitinka idealių aukštesnio sluoksnio vaizdinių? Ar jie iki galo įgyvendina savo žmogiškąją esmę, savo individualybės idėjas, ar pasiekia gyvenimo pilnatvę kaip aktualią tikrovę, ar mato savo egzistencijos beviltiškumą?
Turtingųjų, šviesuolių gyvensenoje užtektinai vilties, materialinių vertybių, pramogų, siekių, džiaugsmo (nors kartais ir nelaimių), o silpnieji kupini kančios, jiems trūksta maisto, dėmesio, jie yra priklausomi.
Leidinys skiriamas visuomenotyros atstovams, sociologams tyrėjams, studentams.
Lietuvos gyventojų politikos metmenys. Kartų ir lyčių tyrimo pamokos
Mokslo studija
Margarita Gedvilaite-Kordušienė, Domantas Jasilionis, Vylius Leonavičius, Jolanta Reingardė, Audra Sipavičienė, Vlada Stankūnienė, Marė Baublytė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2010, 60 p.
Remiantis Kartų ir lyčių tyrimo rezultatais, gyventojų politikos teorinėmis prieigomis ir kitų šalių patirtimi, mokslinėje studijoje formuluojamos Lietuvos gyventojų politikos sudedamųjų dalių – šeimos politikos, visuomenės sveikatos politikos ir migracijos politikos – plėtros prioritetinių krypčių gairės; akcentuojamos pronatalistinė ir kartų solidarumo (šeimos politika), sveikos elgsenos (visuomenės sveikatos politika) ir grįžtamosios migracijos (migracijos politika) politikos veiksmų kryptys.
2009 m. leidiniai
Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse
Monografija
Darius Liutikas
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2009, 240 p.
Monografijoje nagrinėjamas tradicinės religinės ir modernios sekuliarios piligrimystės ryšys su asmens vertybėmis ir jo tapatumu. Knygoje apibrėžiama piligriminės kelionės samprata, analizuojamas piligrimystės ir turizmo ryšys, nagrinėjamos pagrindinės piligrimų vertybės, kelionės motyvai, vertybės kelionės metu. Knygoje tiriami tapatumą įprasminantys kelionės geografiniai tikslai (šventos ir gerbiamos vietos, vertybiniu požiūriu artimi renginiai), jų formavimasis. Įvertinamos pagrindinės keliautojų elgesio tendencijos, kiti keliautojų tapatumo raiškos veiksniai. Analizuojant modernią piligrimystę ypatingas dėmesys skiriamas tautinio ir kultūrinio tapatumo kelionėms, sporto aistruolių kelionėms. Aptariama vertybinių kelionių asmeninė, kultūrinė, socialinė ir ekonominė reikšmė, piligriminių kelionių perspektyvos.
Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m. Istorinės retrospektyvos konstravimas
Monografija
Natalija Kasatkina, Andrius Marcinkevičius
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2009, 359 p.
Šiuo leidiniu, remiantis įvairiais šaltiniais ir ligšioline istoriografija, siekiama išplėsti rusų tyrimų problematikos sampratą ir pateikti naują rusų padėties Lietuvoje 1918-1940 m. interpretaciją. Pamatas tokiai interpretacijai – socialinių aspektų analizė. Knygoje nagrinėjama, kaip rusų socialinę padėtį veikė demografiniai veiksniai, švietimo sistemos raida, rusų profesiniai įgūdžiai ir procesai darbo rinkoje, taip pat rusų visuomeninių organizacijų veikla. Rusų socialinės adaptacijos Lietuvoje eiga ir rezultatai apibendrinami ne integracijos ar neintegracijos sąvoka, bet akcentuojant sociologiniu požiūriu galimas adaptacijos variacijas. Atlikti tyrimai rodo, jog dauguma monografijoje nagrinėjamų problemų – savitas nūdienos socialinių aktualijų veidrodis, o rusų socialinės veiklos 1918-1940 m. patirtis – vertingas etninės grupės socialinių išteklių panaudojimo pavyzdys.
The Baltic countries: Population, family and family policy
Editors – Vlada Stankūnienė and Domantas Jasilionis
Institute for Social Research. Vilnius, 2009, 286 p.
This monograph gives an overview of demographic trends and family policies in the three Baltic countries (Estonia, Latvia, and Lithuania) during the period 1989–2008. The changes in fertility, mortality, and international migration are systematically analysed in the monograph. Particular attention is given to the peculiarities of the changing family and family policies in the three countries. Household structures, family, and childbearing patterns are also examined in the monograph.
Lietuvos šeima: tarp tradicijos ir naujos realybės
Monografija
Atsakingos redaktorės ir sudarytojos – Vlada Stankūnienė ir Aušra Maslauskaitė
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2009, 560 p.
Remiantis tarptautinio Kartų ir lyčių tyrimo duomenimis ir kontekstine informacija, monografijoje kompleksiškai analizuojami Lietuvos šeimos, jos formų, santuokinės ir prokreacinės elgsenos, perėjimo į socialinę brandą pokyčiai, nagrinėjama dabartiniu metu sparčiai kintančio šeimos formavimo modelio kaita, gimstamumą ir sveikatą lemiantys veiksniai, tiriami santykiai tarp kartų ir lyčių, vertinamos demografinės elgsenos nuostatos ir perspektyvos.
Lietuviai svetur: tautinio tapatumo išsaugojimas
Mokslo studija
Meilutė Taljūnaite, Liutauras Labanauskas
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2009, 162 p.
Studija parengta, remiantis Lietuvos ir užsienio šalių statistinių šaltinių ir politinių dokumentų tyrimais. Aptariami tautinio tapatumo, migracijos kontekstai, taip pat priešinguose rizikos ir saugumo bei visuomenės solidarumo poliuose esančių valstybių – Airijos, Ispanijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Lietuvos ir Norvegijos – migracijos rodikliai, kurie apibūdina minėtų valstybių tautų gyvavimą ir galią, atkreipiamas dėmesys į tuos socioekonominių reiškinių aspektus, kurie yra svarbūs tautiniam tapatumui išsaugoti. Taip pat aptariami imigrantų integracijos modeliai bei Lietuvos, kaip imigracijos valstybės, perspektyvos. Šia studija pradedamas naujas lietuvių tautinio tapatumo tyrimų etapas: į tautinį tapatumą žvelgiama kaip į demokratijos ir pilietybės „kalbą“.
Studija siekiama prisidėti prie tautinio tapatumo politikos tyrimų analizės. Tikimasi, kad ji bus naudinga sprendimų priėmėjams ir padės užtikrinti nuoseklią tautinio tapatumo politikos konstravimo tąsą.
2008 m. leidiniai
Tyrėjų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos infrastruktūrą
Straipsnių rinkinys
Lilija Kublickienė, Liutauras Labanauskas, Anna Lipnevič, Aurelija Novelskaitė, Irena Šutinienė, Meilutė Taljūnaitė
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2008, 185 p.
Leidinio ir tyrimo finansinė parama gauta pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą vykdant tyrimą „Mokslo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas spartinant Lietuvos mokslininkų integravimąsi į Europos Sąjungos mokslinį potencialą bei mažinant egzistuojantį atotrūkį tarp šalies ir Vakarų Europos mokslo institucijų“.
Socialinė parama Lietuvoje: remiamųjų padėtis ir paramos rezultatai
Kolektyvinė monografija
Romas Lazutka, Laimutė Žalimienė, Daiva Skučienė, Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė, Lina Šumskaitė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2008, 248 p.
Šioje knygoje analizuojama tiek kategoriniu, tiek pajamų ir turto jvertinimo pagrindu teikiama socialinė parama Lietuvoje. Apsiribojama pinigine socialine parama ir išlaidų komunalinėms paslaugoms kompensacijomis, nesigilinant į socialinių paslaugų sritį.
Knygoje socialinė parama ir ją gaunančių šeimų padėtis nagrinėjama naudojant Statistikos departamento atliekamų namų ūkių biudžetų tyrimų duomenų bazes. Kiti duomenys buvo surinkti autorių atliktų originalių tyrimų metu, tiriant šeimų, kurios gauna socialinės paramos pašalpas, nuomonę apie gaunamą paramą. Taip pat pateikiami ir gausių šeimų socialinės paramos tyrimo rezultatai.
Tyrimai aprėpia 1999-2006 metus.
2007 m. leidiniai
Socialinės grupės: iš praeities į dabartį
Mokslo studija
Leidinio mokslo redaktorė ir sudarytoja dr. Anelė Vosyliūtė
Socialinių tyrimų institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius, 2007, 404 p.
Socialinės grupės ir bendruomenės yra svarbūs visuomenes dariniai; čia vyksta žmonių veikla, asmenybės socializacija. Nagrinėjant socialinių grupių gyvavimą, galima išskirti didelę jų bruožų ir dėmenų, poveikio individui būdų įvairovę. Šios mokslo studijos autoriai – Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos sociologai savo straipsniuose tyrinėja įvairius šių grupių ir bendruomenių bruožus; čia atskleidžiami ekonominių, kultūrinių, tautinių darinių, įvairių grupių (mokyklos, vaikų kaip TV žiūrovų, benamių, teistųjų, rizikos šeimų, homoseksualų, skirtingų kartų, ir kt.) ypatumai. Knygoje analizuojami ir tokie socialiniai dariniai, kaip virtuali studentų bendruomenė, lietuvių diaspora, piligrimai, įsibrovėliai, grupės miesto erdvėse ir kt., jų būklė ir tapatumo raida.
Straipsniams būdingas istorinis aspektas.
2006 m. leidiniai
Kalėjimo įnamiai: grįžimo į visuomenę lūkesčiai
Kolektyvinė monografija
Anelė Vosyliūtė, Kristina Šiurkutė, Vaida Brusokienė, Gražina Maniukaitė, Vida Kasparavičienė
Socialinių tyrimų institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius, 2006, 133 p.
Pateikiamoje kolektyvinėje monografijoje autorės savo straipsniuose atskleidžia įvairiais istoriniais laikotarpiais su disciplinos visuomenės požymiais susijusio sluoksnio (kalinių) būklę bei gyvenseną pataisos namuose, jų adaptacijos ypatumus ir asmenybės bruožus. Remiamasi sociologijos teoretikų koncepcijomis apie socialinės kontrolės sukuriamą vadinamąją prievartos visuomenę, kur pagrindiniai veiklos stūmikliai yra disciplina, laisvės apribojimas, kontrolė. Kalėjimas analizuojamas kaip totalitarinė institucija, kurioje privalu laikytis drausmės (griežtos tvarkos, galiojančių formalių ir neformalių taisyklių, paklusnumo). Kalėjimo įnamių grupės yra susikūrusios bemaž vienodų vertybių, veiklos turinio bei kultūrinių normų pavyzdžiu, jų gyvenimo būdas yra ir ankstesnių elgesio modelių tąsa.
2005 m. leidiniai
Lietuvos komercinių bankų raida ir integracija į Europos Sąjungos finansų sistemą (1988-2004 m.)
Monografija
Linas Šadžius
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2005, 516 p.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, vienas svarbiausių uždavinių – sukurti mūsų šalyje europinę, t. y. atvirą visuomenę, kuri nebijotų savo praeities, prisimintų ne tik pasiekimus, bet ir patirtas nesėkmes, padarytas klaidas. Todėl svarbu ne tik teoriškai apibendrinti praeitį, bet ir panaudoti sukauptą įvairiapusę patirtį.
Monografija, plačiąja prasme, skirta šalies ekonominės sistemos transformacijai, siaurąja – šiuolaikinės bankininkystės raidai sudėtingo perėjimo išcentralizuoto ūkio į rinkos ekonomiką ir integracijos į europines struktūras kontekste. Ši knyga dar kartą leis prisiminti, kaip buvo kuriami moderniosios bankininkystės pagrindai, kaip buvo sprendžiamos iškilusios problemos.
Šiuo darbu autorius nepretenduoja į galutinius ir neginčijamus apibendrinimus. Nuomonių įvairovė tik padės geriau atskleisti ir išsamiau apibūdinti pereinamojo laikotarpio problemas ir priimtų sprendimų pagrįstumą.
Monografija skirta visiems, pradedant bankininkystės srities darbuotojais, dėstytojais, politikais ir baigiant studentais. Tikimės, kad ši knyga gražiai įsiterps į knygų lentyną, skirtą šalies ekonomikos, finansų, bankininkystės raidai.
Every child counts
Institute for Social Research. Vilnius, 2005, 87 p.
The present publication has been compiled on the basis of the material of the sociological study carried out in Lithuania (November 2004).
2003 m. leidiniai
Iš Lietuvos sociologijos istorijos. 4 knyga
Straipsnių rinkinys
Leidinio sudarytoja ir atsakingoji redaktorė dr. Anelė Vosyliūtė
Socialinių tyrimų institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius, 2003, 212 p.
Ketvirtojoje tęstinio leidinio knygoje pateikiame sociologų bandymus apmąstyti kai kurių XXa. visuomeninės minties atstovų ir pokario sociologijos krypčių problematiką, idėjas, tyrimų turini ir rezultatus. Skelbiami straipsniai atspindi prieškario sociologijos idėjas (jaunosios kartos katalikų intelektualų socialines politines aspiracijas, V. Gustainio laisvos ir disciplinarinės visuomenės sampratą), čia analizuojami ir sovietinio meto sociologijos darbai (socialinės raidos Lietuvoje planavimo atvejai, administracinių rajonų ir kaimo teritorinių bendrijų tyrimų koncepcijos, tyrimų rezultatai). Tekstuose tyrinėjami XX a. 7 – 9 dešimtmečio jaunimo sociologijos srityje atlikti darbai, etnokultūrinio sąjūdžio idėjos, visuomenės nuomonės tyrimų, atliktų „Vilmorus“ centre 1993 – 2003 m., ypatumai bei kūno kultūros ir sporto sociologinių tyrinėjimų rezultatai.
Socialinė atmintis: minėjimai ir užmarštys
Monografija
Eugenija Krukauskienė, Irena Šutinienė, Inija Trinkūnienė, Anelė Vosyliūtė
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2003, 152 p.
Socialinės atminties – praeities socialinės raiškos dabartyje – klausimais dabarties visuomenėse domimasi. Apie juos daug diskutuojama, bet drauge kalbama ir apie šiuolaikinio žmogaus ryšio su praeitimi praradimą. Studijoje aptariami visuomenės santykio su praeitimi dabartinėje Lietuvoje klausimai. Nagrinėjamos sovietinio laikotarpio socialinės atminties problemos, daugiausia dėmesio skiriant traumuojančių stalininio laikotarpio įvykių atminčiai. Aptariamos stalininio laikotarpio istorinių įvykių reikšmės individualioje ir kolektyvinėje juos pergyvenusių žmonių atmintyje, sovietinio laikotarpio atminties strategijos, kai kurios socialinės atminčių ir užmarščių formavimosi sąlygos, tremčių atminties ypatumai, erdvės reikšmės stalininio laikotarpio atmintyje. Analizuojamas ir santykio su praeitimi variantas, kai idealizuota tolima praeitis naudojama kaip dabar kuriamo „įsišaknijimo“ tapatumo simbolinis išteklius.
Menininkas ir valstybė: socialinis psichologinis aspektas
Kolektyvinė monografija
Eugenija Krukauskienė, Lilija Kublickienė, Arvydas Matulionis, Sergėjus Rapoportas, Irena Šutinienė
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2003, 130 p.
Šiuo metu Lietuvos meninėje kultūroje vyraujantys menininkų profesinio likimo įvaizdžiai išreiškia normas, vertybes, ideologijas, kuriomis menininkai grindžia savo elgseną ir mąstymo būdą, lemiančius jų santykį su valstybe. Minėtos ideologijos dažnai nesutampa su tomis, kuriomis remiasi kultūros politikai: šis neatitikimas sąlygoja konfliktišką ir pilną nesusipratimų menininkų santykį su valstybe. Be to, perėjimo iš totalitarinės visuomenės į demokratinę, globalizacijos ir kitų procesų veikiama, įvaizdžių ir identifikacijų kaita yra būdingas šiuolaikinio menininkų ir valstybės santykio bruožas, neretai pats skatinąs konfliktus ir prieštaravimus.
Todėl knyga pašvęsta vienai svarbiausių santykio „menas — menininkas — valstybė“ problemų, būtent — giluminei šio sluoksnio atstovų identifikacijai su aplinka, kurioje jiems lemta gyventi ir kurti. Monografija nepretenduoja į analizės išsamumą, nes aprėpti visą galimų, su šia tema susijusių probleminių aspektų spektrą neįmanoma. Iš bendro tyrimo dalykų kontinuumo išskirtos kelios svarbios pozicijos: nagrinėjamos meninės nuostatos ir požiūriai į menininko kūrybinę sėkmę, skirtingų kartų menininkų požiūrio į valstybę ir pripažinimą ypatumai, menininkų aplinkos ir gyvenimo stiliaus savitumai, provincialumo sindromas kaip socialinė psichologinė menininkų charakteristika. Salia to pateikiamas ir kiekybiškai aprašytas bendras Lietuvos menininkų socialinės demografinės situacijos kontekstas.
Jaunimo vertybinės orientacijos
Straipsnių rinkinys
Leidinio sudarytoja ir atsakingoji redaktorė dr. Anelė Vosyliūtė
Socialinių tyrimų institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius, 2003, 186 p.
Straipsnių rinkinyje nagrinėjami bendrieji jaunimo vertybinių orientacijų klausimai, požiūriai į darbo / bedarbystės problemas, analizuojamos jaunimo orientacijos į kultūros reiškinius, gyvenimo stilių, jaunimo, kaip disciplinarinės visuomenės narių ypatumai.
Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga
Monografija
Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2003, 288 p.
Šiuo darbu siekiama i įplėšti etninių mažumų problematikos sampratą: peržengti integracijos-neintegracijos dichotomiją ir išanalizuoti daugiau adaptacijos variacijų, kurias patiria etninių grupių nariai. Studijoje dėstoma, kaip suprantamos tokios individų adaptacijos strategijos, kaip integracija, asimiliacija, marginalizacija, separatizmas, ir kokį turinį jos įgyja individų gyvenime. Knygoje pristatyti duomenys ir pateikti svarstymai kreipia link išvados, jog, nepaisant sėkmingai išspręsto tautinių mažumų, kaip politinio iššūkio valstybingumui, klausimo, etninių grupių narių adaptacija tebeegzistuoja kaip socialinis iššūkis demokratiškai visuomenei.
2002 m. leidiniai
Rytų Lietuva: visuomenės ir socialinių grupių raiška bei sąveika
Straipsnių rinkinys
Leidinio sudarytojas ir atsakingasis redaktorius doc.dr. Antanas Čiužas
Socialinių tyrimų institutas, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2002, 362 p.
Straipsnių rinkinyje aptariama Rytų Lietuvos etninių procesų problematika. Nagrinėjama gyventojų užimtumas, gyvenimo lygis, migracijos procesai, taip pat kultūros ir švietimo problemos.
2000 m. leidiniai
Lietuvos etninių grupių adaptacijos kontekstas ir eiga
Tyro modelis
Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius, 2000, 45 p.
Šiame darbe siūlomas sociologinis etninių procesų tyrimo modelis. Etninių procesų turinio iš esmės neatskleidžia nei bendrosios nacionalizmo teorijos, nei atskirų etninių grupių empiriniai tyrimai. Šio projekto autoriai etninius procesus vertina analizuodami akultūracijos strategijas. Etninių grupių adaptacija nagrinėjama išskiriant du pagrindinius jos dėmenis: akultūracinius procesus ir prisitaikymą prie socialinių pokyčių (susijusių su rinkos ekonomikos ir demokratijos plėtra). Kartu su tyrimo modelio aprašymu pateikiamas klausimynas.
Iš Lietuvos sociologijos istorijos. 3 knyga
Straipsnių rinkinys
Leidinio sudarytoja ir atsakingoji redaktorė dr. Anelė Vosyliūtė
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius, 2000, 226 p.
Trečiojoje tęstinio leidinio knygoje pateikiami filosofų ir sociologų bandymai apmąstyti kai kurių XIX ir XX amžių visuomeninės minties atstovų idėjas ir sociologijos krypčių problematiką. Kai kurie autoriai nagrinėja prieškarinio laikotarpio personalijų (Maironio, G. Petkevičaitės-Bitės, J. P. Aleksas, V. Kudirkos) socialines pažiūras, analizuoja jų keliamų socialinių problemų pobūdi. Straipsniuose aptariama nuosavybės samprata XX a. pr. lietuvių katalikų veikaluose, pateikiama lietuvių senojo tikėjimo idėjų raida, rašoma istorinės sociologijos, fiziokratistinių socialinių Apšvietos epochos orientacijų klausimais. Rinkinyje analizuojama gyventojų užimtumo ir nedarbo statistikos formavimosi bei darbo rinkos tyrimų raida, verslo tyrimų problemos bei rezultatai.
Streaming towards social stability
Social Studies Vol. 4
Eds. Meilute Taljunaite, Raimo Blom, Harri Melin
Lithuanian Institute of Philosophy and Sociology, Department of Sociology and Social Psychology University of Tampere. Vilnius – Tampere, 2000, 275 p.
The aim of this series is to document the processes of economic, political and social changes in the Baltic societies after the restitution of their independence since the break down of former Soviet union and the effect these changes had. Historically new situation also presents a challenge to the social sciences themselves. The intent behind the volumes in this series is to provide the analysis of these transformation processes that will prove of interest for sociologists, historians, lawyers, economists, teachers, for a wider readership as well.
Europos keliu. Lietuvos socialinis ir kultūrinis savitumas integruojantis į Europos Sąjungą
Leidinį sudarė Eugenija Krukauskienė
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius, 2000, 152 p.
Leidinyje pateikiami Lietuvos gyventojų požiūriai į Europos Sąjungą, pasitelkiant visuomenės nuomonės tyrimo duomenis per pastarąjį dešimtmetį, atskleidžiant nuomonių pokyčius ir jų motyvus. Remiantis 1998-1999 m. sociologiniais tyrimais, nagrinėjamos apsisprendimo dėl narystės ES nuostatos, įvairių gyventojų grupių informuotumas apie ES, pasitikėjimas informacija, tapatinimosi su tam tikromis problemomis spektras. Išskiriamas studentų požiūris į ES, į patriotizmą ir savęs vertinimą. Taip pat analizuojamos paauglių nuostatos Europos integracijos atžvilgiu, pasitelkiant tarptautinio Europos lyginamojo paauglių tyrimo, atlikto 1994-1995 m. rezultatus. Etninio identiteto paieškos Vidurio ir Rytų Europos kraštuose pateikiamos remiantis 1997-1998 m. tarptautinio sociologinio tyrimo duomenimis. Kokybinių tyrimų rezultatai nagrinėjami Lietuvos ir Europos miestų bendrumo aspektu.
Etniškumo studijos: teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai
Straipsnių rinkinys
Leidinio sudarytojos – Natalija Kasatkina ir Loreta Kuzmickaitė
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius, 2000, 80 p.
Šis straipsnių rinkinys yra parengtas, vykdant Lietuvos etninių grupių adaptacijos konteksto ir eigos tyrimo programą, kurią finansuoja Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
1999 m. leidiniai
Socialinis struktūrinimasis ir jo pažinimas
Monografija
Aleksandras Česnavičius, Audra Dargytė-Burokienė, Ingrida Gečienė, Irena Gudaitienė, Jolanta Paluckienė, Meilutė Taljūnaitė
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius, 1999, 184 p.
Monografijoje šiuolaikinių socialinės stratifikacijos teorijų pagrindu konstruojami galimi Lietuvos visuomenės socialinės struktūros pažinimo kriterijai ir metodai. Taikant skirtingas teorijas vieno empirinio tyrimo duomenims parodomi skirtingi rezultatai.
1995 m. leidiniai
Permainų metas: tapatumo ieškojimas
Teminis straipsnių rinkinys
Leidinio sudarytojas ir mokslinis redaktorius prof. hab. dr. Alfonsas Algimantas Mitrikas
Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. Vilnius, 1995, 120 p.
Pateikiamame skaitytojui straipsnių rinkinyje bandoma aptarti kai kuriuos socialinio identilikavimosi teorinius ir praktinius klausimus. Socialinio identifikavimosi problemomis buvo pradėta domėtis Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Socialinių pokyčių tyrimo skyriuje. Tyrinėjimų problematikos pasirinkimą lėmė tai, kad, pirma, socialinio identifikavimosi klausimai Lietuvoje buvo beveik netyrinėti, antra, jų aktualumas bei svarbumas dabartinių socialinių ekonominių permainų sąlygomis. Vargu ar butų galima suprasti socialinio gyvenimo ryšius ir jo pokyčių vyksmą bei su tuo susijusius prieštaravimus, jei neatsižvelgtume į tai, kokią poziciją socialiniame gyvenime užima žmogus, susitapatindamas su ja, kokia žmonių grupė jam yra sava ir kokia svetima, kas sąlygoja vienų ar kitų socialinių pozicijų pasirinkimą.
Straipsnių rinkinyje atsispindi įvairūs tos problemos aspektai, tačiau skaitytojas jame neras susisteminto socialinio identifikavimosi raiškos vaizdo. Tai tik pirmas bandymas aptarti keletą tos sudėtingos problemos klausimų. Todėl straipsnių rinkinys yra daugiau teorinio metodologinio pobūdžio. Tik D. Tureikytės, V. Gaidžio ir A. Kličiaus straipsniuose rasime empirinių duomenų analizę.
Lithuanian Society In Social Transition
Edited by dr. Meilute Taljunaite
Institute of Philosophy, Sociology and Law, Lithuanian Sociological Association. Vilnius, 1995, 96 p.
1994 m. leidiniai
Kelias. II dalis
Straipsnių rinkinys
Redakcinė kolegija: V. Kasparavičienė, G. Maniukaitė (ats. redaktorė), A. Mikšys
Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. Vilnius, 1994, 115 p.
Straipsnių rinkinio antrojoje dalyje toliau plėtojama jaunimo verybių apsisprendimo ir pasirinkimo tema. Jei pirmojoje šios knygos dalyje daugiau dėmesio buvo skiriama brandesnio amžiaus asmenims, sulaukusiems 23-25 metų amžiaus (1989 m. apklausa), tai antroje dalyje nagrinėjami vidurinių mokyklų abiturientų vertybinių orientacijų ypatumai. Daugumoje straipsnių aptariami 1991 metais atlikto Vilniaus abiturientų sociologinio tyrimo rezultatai, bandoma atskleisti sudėtingos ekonominės ir politinės šalies situacijos, Lietuvos nepriklausomybės siekių vaidmenį formuojant jaunimo vertybines nuostatas. Išimtį sudaro du paskutinieji rinkinio straipsnai, kuriuose pateikiami vėliau (1993 metais) atliktos abiturientų apklausos duomenys, atspindintys tam tikrus išorinės aplinkos stabilizavimosi požymius ir atitinkamus poslinkius jaunimo sąmonėje.