Lietuvos socialinių tyrimų centras
   
   
LT EN
 
Į PRADINĮ KONTAKTAI
Home Contact
 
   
Lietuvos socialinių tyrimų centras
     
 
NAUJIENOS

« Konkursai
« Archyvas

Š.m. rugsėjo 30 d. 14 val. DAUMANTAS STUMBRYS gins savo disertaciją tema „Lietuvos vyrų mirtingumo diferenciacijos sociologiniai demografiniai veiksniai“ (Sociologija 05 S).

Gynimo vieta: Lietuvos socialinių tyrimų centras, A. Goštauto g. 9 (304 k.), LT-01108 Vilnius

Disertacija rengta Lietuvos socialinių tyrimų centre.

Disertacijos vadovė: vyriaus. m. d., dr. Aušra Maslauskaitė (Lietuvos socialinių tyrimų centras, socialiniai mokslai, sociologija 05 S)

Disertacijos gynimo taryba:
pirmininkas – prof. dr. Vylius Leonavičius (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija 05 S)
doc. dr. Ilona Tamutienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija 05 S)
vyriaus. m. d., prof. dr. Donatas Burneika (Lietuvos socialinių tyrimų centras, socialiniai mokslai, sociologija 05 S)
vyriaus. m. d., dr. Giedrė Smailytė (Nacionalinis vėžio institutas, bio-medicinos mokslai, visuomenės sveikata 09 B)
dr. Pavel Grigoriev (Makso Planko demografinių tyrimų institutas (Vokietija), socialiniai mokslai)

Su disertacija galima susipažinti: Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo, Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose bei Lietuvos socialinių tyrimo centre, taip pat adresu: http://demdiff.lt/wp-content/uploads/2016/08/disertacija-stumbrys.pdf

Disertacijos anotacija
Lietuvos ir kitų posovietinių valstybių mirtingumo diferenciacijos problema yra plačiai nagrinėjama epidemiologinėje ir demografinėje literatūroje. Tačiau apie skirtingų socialinių lygmenų mirtingumo diferenciacijos veiksnių sociologinius aspektus žinoma mažai. Šio tyrimo tikslas – nustatyti sociodemografinių ir socioekonominių veiksnių poveikį šiuolaikinei vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo diferenciacijai Lietuvoje ir atskleisti šių veiksnių sąsajas su sveikatai žalingu gyvenimo stiliumi. Tyrimo teorinį pagrindą sudaro P. Bourdieu socialinės praktikos teorija. Atliekant kiekybinį tyrimą buvo taikyta daugiapakopė regresinė, socioerdvinė autokoreliacinė ir korespondecinė analizės. Tyrimo duomenys gauti iš su 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymu sujungtų mirčių registro duomenų, Lietuvos statistikos departamento ir gyvensenos tyrimo. Kokybinio tyrimo metu buvo atlikta pusiau struktūruotų interviu naratyvų analizė. Socioerdvinės analizės rezultatai atskleidė specifinį vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo modelį Pietryčių Lietuvoje. Daugiapakopės analizės rezultatai parodė, kad individualaus lygmens veiksniai turi didesnį poveikį vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo diferenciacijai negu gyvenamosios vietovės socioekonominiai veiksniai. Korespondencinė ir naratyvų analizė atskleidė, kad sveikatai žalingas gyvenimo stilius yra reprodukuojamas per žemo socioekonominio statuso vyrų sveikatai žalingą habitus, kuris generuoja suvokimo schemas ir praktikas. Tyrimo rezultatai atskleidė P. Bourdieu socialinės praktikos teorija pagrįsto modelio taikymo potencialą sveikatos nelygybės tyrimuose.




SKELBIAMAS PAPILDOMAS PRIĖMIMAS Į EKONOMIKOS DOKTORANTŪROS VIETĄ LSTC.

Priėmimo procedūrų etapai Datos ir terminai
Papildomo priėmimo į doktorantūrą konkurso skelbimas 2016-09-07
Paraiškų disertacijų tematikų konkursui teikimas doktorantūros komitetams 2016-09-07 – 2016-09-16
Disertacijų tematikų svarstymas mokslo krypčių doktorantūrų komitetuose 2016-09-19 – 2016-09-23
Disertacijų tematikų sąrašų skelbimas 2016-09-26, 10.00 val.
Prašymų dalyvauti priėmimo į doktorantūrą konkurse priėmimas 2016-09-26, 10.00 val. – 2016-09-30, 14.00 val.
Mokslo krypčių doktorantūros komitetų posėdžiai, dalyvaujant stojantiesiems (komitetų posėdžiai vyks, jei bus gauti prašymai studijuoti doktorantūroje atitinkamose mokslo kryptyse): 2016-10-03 – Vilniaus Gedimino technikos universitete
          ekonomika 11.00 val., SRK-I, 0618 auditorija, VGTU, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
Pakviestųjų į doktorantūrą sąrašo (prioritetinės eilės) skelbimas 2016-10-04, 10.00 val.
Apeliacijų priėmimas Iki 2016-10-05, 13.00 val.
Apeliacijų nagrinėjimo rezultatų ir priimtųjų į doktorantūrą sąrašo skelbimas Iki 2016-10-06, 9.00 val.
Studijų sutarčių su priimtaisiais į doktorantūrą pasirašymas 2016-10-06 9.00 val. – 2016-10-07, 14.00 val.





2016 m. birželio 22 d. LSTC akademinė bendruomenė susitiko su NATO pajėgų integravimo vieneto (NATO štabo Lietuvoje) aukštesnės NATO vadavietės, Šiaurės rytų korpuso karininkais.

Keletas akimirkų:








2016 m. birželio 17 d.
Informuojame, kad yra paskelbtas priėmimas į Ekonomikos doktorantūrą.
Priėmimo į bendrą LSTC, VGTU ir LAEI Ekonomikos doktorantūrą datos ir terminai:

Priėmimo procedūrų etapai Datos ir terminai
Disertacijų temų sąrašų skelbimas 2016-06-23, 10.00 val.
Prašymų dalyvauti priėmimo į doktorantūrą konkurse priėmimas 2016-06-23, 10.00 val. – 2016-06-29, 14.00 val. (VGTU)

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Doktorantūros skyrius, 310 kab., Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius; tel. (8 5) 274 4956; faksas (8 5) 270 0112; el. paštas doktor@vgtu.lt; interneto svetainė http://mokslas.vgtu.lt/doktorantura.

Stojančiųjų dokumentai priimami darbo dienomis I–IV 8.30–16.30 val., V 8.30–15.00 val., pietų pertrauka 11.30–12.00 val.
Mokslo krypčių doktorantūros komitetų posėdžiai, dalyvaujant stojantiesiems:
g) ekonomika
2016-06-30
11.00 val., SRK-I, 0618 auditorija (VGTU)
Pakviestųjų į doktorantūrą sąrašo (prioritetinės eilės) skelbimas 2016-07-01, 10.00 val.
Apeliacijų priėmimas Iki 2016-07-01, 14.00 val.
Apeliacijų nagrinėjimo rezultatų ir priimtųjų į doktorantūrą sąrašo skelbimas 2016-07-04, 11.00 val.
Studijų sutarčių su priimtaisiais į doktorantūrą pasirašymas 2016-07-04 11.00 val. – 2016-07-05, 14.00 val. (VGTU)

Priėmimo į doktorantūrą taisyklės
Priėmimo dokumentai
Disertacijų tematikos (bus paskelbta 2016-06-23, 10.00 val.)
Priėmimo į doktorantūrą taisyklės
Kiti dokumentai




Š.m. gegužės 19 d. 13 val. Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto posėdžių salėje (Goštauto g. 9, 304 kab., III a.) įvyks metodologinis seminaras, skirtas LMT finansuojamo "Gerovės visuomenės" programos projekto "Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos" tyrimo preliminarių duomenų aptarimui.

Seminaro programą rasite čia.






Nuo š. m. balandžio 11 d. Lietuvos socialinių tyrimų centre svečiuojasi vizituojanti tyrėja iš Belgijos Katalikiškojo Liuveno universiteto Sofie Vanassche. Sofie yra šio universiteto Socialinių mokslų fakulteto Šeimos ir gyventojų studijų centro tyrėja. Pagrindinė jos tyrimų tema – po skyrybų atkurtos šeimos, jų charakteristikos ir santykių dinamika. Šiuo metu mokslininkė gilinasi į lyčių, kartų, tėvystės santykių konfigūracijas ir procesus po skyrybų atkurtose šeimose. Remdamasi "Lyčių ir kartų tyrimo", kuriame dalyvavo ir Lietuva, duomenų baze, nagrinėja po skyrybų atkurtų šeimų demografines charakteristikas ir lyčių santykius Europos šalyse.
Sofie yra paskelbusi mokslo straipsnių tarptautiniuose mokslo žurnaluose, iniciavo, vadovavo, vykdė eilę mokslo tiriamųjų projektų. Ji bendradarbiavo didelės apimties kompleksiškame "Skyrybų Flandrijoje" projekte, kurio tikslas – nustatyti skyrybų priežastis ir pasekmes šiame Belgijos regione.






On 1 - 14 March 2016, the Lithuanian Social Research Centre was being visited by colleagues from the Warsaw University.

During their internship at the Labour Market Research Institute of the Lithuanian Social Research Centre in Vilnius, Andrzej Jędruchniewicz and Jacek Maśniak conducted the empirical research into the monetary policy of the Bank of Lithuania, the level and dynamics of credits granted by commercial banks, and the level and structure of employment and payroll in the business cycle conditions in the Lithuanian economy. They began to cooperate with the Institute and acquainted with its achievements and working organisation.

Andrzej Jędruchniewicz, PhD
Assistant Professor at the Department of Economics and Economic Policy, the Faculty of Economic Sciences of the Warsaw University of Life Sciences-SGGW. He lectures on microeconomics, macroeconomics, economic policy and history of economic thought. His research interests include the development of economic thought and the impact of economic policy, most notably the central bank’s policy, on processes occurring in the whole economy and its individual sectors. He is a member of the Polish Economic Society.

Jacek Maśniak, PhD
Assistant Professor at the Department of Economics and Economic Policy, the Faculty of Economic Sciences of the Warsaw University of Life Sciences-SGGW. He lectures on microeconomics, macroeconomics and economic policy. He conducts research into causes and the course of the business cycle in the economy, real estate market and its economic surroundings, as well as into economic and political conditions of trading in agricultural land. He is a member of the Polish Association of Agricultural and Agribusiness Economists.






On 14 - 18 March 2016, the Lithuanian Social Research Centre was being visited by Associate Professor Gabriella Elgenius. Gabriella Elgenius is Associate Professor in Sociology at the University of Gothenburg and Visiting Scholar at the University of Oxford. Her research is on nationalism and nation-building, Diaspora communities, identity politics and socio-political integration. Publications on these themes include "The Polish Diaspora and Civil Society Making Abroad: Ethnic Bonding and Homing Desires of the Polish Civic Space. (In Jacobsson and Korolczuk. The Challenge of Collective Action: New Perspectives on Civil Society and Social Activism in Contemporary Poland. Berghan Books, in prep); The Politics of National Day Design: Towards a theoretical and comparative perspective (in prep); National Museums and Nation-building in Europe 1750-2010: Mobilization and legitimacy, continuity and change. (Routledge 2015); Symbols of Nations and Nationalism: Celebrating Nationhood (Palgrave 2011).
For more information see here.






2016 m. kovo 1-19 d. Lietuvos socialinių tyrimų centre vizitavo prof. Kerstin Jacobsson iš Gioteborgo universiteto, Švedija. Jos tyrimai apima šias sritis: socialinius judėjimus ir pilietinę visuomenę; Europos integraciją ir gerą valdymą; darbo rinkos ir socialinę politiką; organizacijų sociologiją ir emocijų sociologiją.
Plačiau žr. čia.






Jolanta Aidukaitė laimėjo prestižinę "Foreign Visiting Fellowship Program (FVFP)" stažuotę Hokkaido universitete, Japonijoje. Dėl šios stažuotės varžosi mokslininkai iš viso pasaulio. 2016 metais ji praleis keturis mėnesius Japonijoje.



During the period 08/02/2016 – 11/02/2016 Alina Ohotina, researcher of the Institute of Humanities and Social Sciences of Daugavpils University, Latvia, has participated in the European Union programme "Erasmus+ staff mobility for training" at the Labour Market Research Institute of the Lithuanian Social Research Centre. Coordinator of the mobility - Prof. Dr. (HP) Boguslavas Gruzevskis, Head of the Labour Market Research Institute.

During mobility the following activities were carried out:
- meeting with the research staff of the Lithuanian Social Research Centre;
- discussion on the good practice and experience in carrying out scientific projects;
- discussion on possible cooperation, common projects (special attention paid to cooperation under the Latvia-Lithuania-Belarus Cross Border Cooperation Programme "European Neighbourhood and Partnership Instrument 2014-2020"), other.

Full presentation of Alina Ohotina can be found here.

Few photos:








SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA 2015 M. GRUODŽIO MĖN. IŠLEIDO ELEKTRONINĮ LEIDINĮ "GYVENIMAS IR DARBAS LIETUVOJE",
kuriame susistemintai pateikta informacija apie darbą, verslo pradžią, mokesčius, socialines garantijas, sveikatos apsaugą, socialinį būstą, švietimą, jaunimo politiką, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, asmens dokumentus, taip pat teisinę informaciją bei kitus klausimus, kurie yra aktualūs iš Lietuvos emigravusiems ir ketinantiems, ar bent svarstantiems galimybe, sugrįžti į Lietuvą tautiečiams. Leidinį pdf formatu galima rasti čia.



2015 m. gruodžio 4 d. Lietuvos socialinių tyrimų centras tapo tikruoju TURI tinklo nariu. Šis tinklas vienija 39 Europos institutus ir universitetus, dirbančius socialinio dialogo tyrimų srityje; TURI nariais yra tokie universitetai/institutai kaip FAFO Institute for Labour and Social Research, Norvegija; HIVA Research Institute for Work and Society, Belgija; FAOS, Danija; European Trade Union Institute (ETUI), ES; Observatoire social européen (OSE), ES; Labour Institute for Economic Research, Suomija; IRES, Prancūzija; EURISPES, Italija ir kiti.



2015 m. gruodžio 4 d. 13 val. LSTC Visuomenės geografijos ir demografijos institutas organizuoja konferenciją tema "LIETUVOS GYVENTOJAI XXI A. PRADŽIOJE".

Konferencijoje numatoma pristatyti leidinyje "Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: sociodemografiniai aspektai" pateiktą medžiagą ir kitus aktualius Lietuvos sociodemografinės raidos aspektus.










Routledge leidykla išleido palyginamąją socio-ekonominės miestų erdvės segregacijos Europos miestuose studiją, kurioje dalyvavo ir LSTC tyrėjai.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto tyrėjai kartu su 13 Europos šalių mokslininkais atliko palyginamąją Europos sostinių studiją, kuri atskleidė didėjančią teritorinę atskirtį tarp skirtingų socialinių sluoksnių visose nagrinėtuose miestuose. Studijos rezultatai pristatomi neseniai pasirodžiusiame leidinyje, kuris sulaukė didelio žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo įvairiose šalyse. (http://www.segregationeurope.eu/).

Vilniuje auganti pasiturinčių ir vargingesnių sluoksnių gyventojų teritorinė atskirtis visų pirma siejama su socialinės nelygybės ir aukštesnių klasių mobilumo didėjimu miesto erdvėje. Kita vertus, ryšiai tarp socialinės nelygybės ir teritorinės gyventojų segregacijos nėra tokie tiesioginiai ir mūsų sostinė kol kas lieka vienu tolygiausiai apgyvendintu miestu. Segregacijos rodikliai žemesni tik Osle ir Prahoje. Tuo tarpu Estijos sostinė Talinas yra vienas labiausiai segreguotų miestų, kuriame skirtingos socialinės ir etninės grupės gyvena atskirai vienos nuo kitų.

Tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai segreguotos yra Ispanijos ir Lombardijos (Italija) regiono sostinės Madridas ir Milanas. Toliau pagal gyventojų socialinę segregaciją miestai rikiuojasi tokia tvarka: Talinas, Londonas, Stokholmas, Viena, Atėnai, Amsterdamas, Budapeštas, Ryga, VILNIUS, Praha ir Oslas. Nepaisant gana žemo lygio segregacijos Vilniuje, LSTC mokslininkai nustatė, kad socio-erdviniai skirtumai mieste auga. Skirtumai tarp turtingesnės šiaurinės miesto dalies ir skurdesnės pietinės didėja ir yra visos prielaidos jiems augti ateityje. Panašios tendencijos būdingos tiek Rytų, tiek Vakarų Europos miestams, nors tempai ir yra skirtingi. Pasak leidinio autorių, nedidelio lygio segregacija nėra neigiamas reiškinys, tačiau ekstremumų turėtų būti vengiama. Didelė socio-erdvinė sąskaida kelia grėsmę socialiniam stabilumui, saugumui bei mažina miestų konkurencinę galią.

Socialinė segregacija daugelio šalių atveju yra labai susijusi su tautine sudėtimi. Tai ypač pasakytina apie Stokholmą ir Taliną, kur etninės segregacijos lygis per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo. Viena iš priežasčių yra ta, kad egzistuoja aiškūs socialiniai skirtumai tarp tautinių grupių. Nors išleistoje knygoje etninė Vilniaus segregacija nenagrinėjama, naujausi VGDI tyrimai rodo, kad mūsų sostinė nėra išimtis. Vilniuje, kaip ir kitose miestuose, teritorijos, kuriose daugiau yra mažesnes pajamas gaunančių žmonių, pasižymi didesne etninių mažumų dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad etninės mažumos užima blogesnes pozicijas darbo rinkoje, tikėtina kad etninės segregacijos procesai Vilniuje didės.

Siekiant išvengti neigiamų segregacijos pasekmių, didesnis dėmesys ir investicijos turėtų būti skiriamos išsilavinimui ir socialiam mobilumui. Taip pat reikalingas racionalus miestų planavimas, kuris neleistų atsirasti itin nepatrauklioms gyventi vietoms.

Norinčius detaliau susipažinti su Vilniaus miesto socio-ekonominės segregacijos tyrimo rezultatais, prašome kreiptis į tyrimo autorius LSTC Visuomenės geografijos ir demografijos institute. Vilniaus miesto tyrimas buvo vykdomas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis (projekto Nr. 086/2014).




2015 m. rugsėjo 16-19 d. Vilniuje vyko tarptautinė visuotinės dotacijos projekto baigiamoji konferencija "Demografinė raida: diferenciacijos veiksniai, pasekmės, iššūkiai". Konferencijos metu buvo pristatyti visuotinės dotacijos projekto rezultatai, pasiekti taikant inovacinius gyventojų surašymo ir demografinių registrų duomenų bazių jungimo ir diferenciacijos analizės metodus. Konferencijoje pranešimus mirtingumo, sveikatos politikos, migracijos, šeimos politikos ir kitomis demografinėmis temomis skaitė Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Plenarinėje sesijoje pranešimą skaitė žymus danų sociologas Gøsta Esping-Andersen.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto “Tyrėjų gebėjimų stiprinimas” įgyvendinimo priemonę VP1-3.1-ŠMM-07-K “Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)” lėšomis.

Konferencijos akimirkos:












LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIOLOGIJOS INSTITUTAS išleido naują leidinį:

Algimantas Valantiejus, Meilutė Taljūnaitė, Lilija Kublickienė, Anna Lipnevič, Irena Šutinienė. Socialinės erdvės paieškos sociologijos teorijoje ir praktikoje: mokslo studija. Vilnius, Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2014, 121 p.

Platesnė informacija - skyrelyje leidiniai.




KVIEČIAME Į SOCIOLOGIJOS DOKTORANTŪRĄ

(parengta 2015-06-22)

LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ PAPILDOMŲ DOKTORANTŪROS VIETŲ (KONKURSINĖ DOKTORANTŪRA) 2015 m. konkursą laimėjo ir finansavimą gavo LSTC vyriausioji mokslo darbuotoja habil. dr. Laimutė Žalimienė.

Tema:
Socialinės globos paslaugų pagyvenusiems asmenims poreikiai ir modeliai: lyginamoji ES šalių analizė (05S Sociologija)




SVEIKINAME

LSTC Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoją dr. KAROLĮ ŽIBĄ!






2015 m. birželio 1-2 d. Darbo rinkos tyrimų instituto darbuotojai Inga Blažienė ir Boguslavas Gruževskis dalyvavo 7-oje metinėje TURI konferencijoje Amsterdame. Konferencijos metu Lietuvos socialinių tyrimų centrui buvo pasiūlyta tapti TURI tinklo nariu. Šis tinklas vienija 35 Europos institutus ir universitetus, dirbančius socialinio dialogo tyrimų srityje; TURI nariais yra tokie universitetai/institutai kaip Fafo Institute for Labour and Social Research, Norvegija; HIVA - Research Institute for Work and Society, Belgija; FAOS, Danija; European Trade Union Institute (ETUI), ES; Observatoire social européen (OSE), ES; Labour Institute for Economic Research, Suomija; IRES, Prancūzija; EURISPES, Italija ir kiti. Konferencijoje B.Gruževskis skaitė pranešimą tema "Socialinės raidos netolygumai ES: Lietuvos atvejo analizė".





2015 m. balandžio 16 d. Daugpilio universitete LSTC vyriausiajam darbuotojui akademikui Arvydui Virgilijui Matulioniui ir VGTU profesorei Manuelai Tvaronavičienei suteikti Daugpilio universiteto daktaro honoris causa vardai.

SVEIKINAME!








2015 m. balandžio 16 d. LR švietimo ir mokslo ministerijoje vyko mokslinės veiklos palyginamojo tyrimo rezultatų pristatymo renginys „Mokslinės veiklos vertinimas: ką rekomenduoja tarptautiniai ekspertai“, kurį organizavo MOSTA.



Pateikiame ištrauką iš ekspertų baigiamosios ataskaitos

Lithuania: Research Assessment Exercise
Panel S2: Social Sciences
Assessment of Individual Disciplines:

<…>


Sociology: Only one of the units assessed by the panel could be properly described as being devoted to the discipline of sociology (The Lithuanian Social Research Unit) but there were also sizable numbers of sociologists at the Faculty of Philosophy at Vilnius University (Depts. of Sociology and Social Work) and the Faculty of Social Sciences at VMU and the Jonas Zemaitis Military Academy. Overall, sociology as a field in Lithuania cannot be considered to be fulfilling its potential as an international player. There is a marked tendency to focus on applied rather than basic research and output in high impact peer reviewed international journals is minimal. The average number of citations suggests that Lithuanian sociology is not visible in the international research community. Currently, the main contribution of the discipline of sociology is very much at the society level. That being said, there is some very interesting work being done in the field, which could not only reach but also engage a wider audience <…>




2015 m. vasario 25 d. Lietuvos socialinių tyrimų centre lankėsi MOSTA tarptautiniai ekspertai:
• profesorius Benő Csapó iš Vengrijos Szegedo universiteto (http://www.staff.u-szeged.hu/~csapo/);
• profesorius Iiro Jääskeläinen iš Suomijos Aalto universiteto (http://becs.aalto.fi/en/personnel/staff/jaaskelainen_iiro.html).

Apsilankymo akimirkos:

























LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO ETNINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS išleido du naujus leidinius:

Karolis Žibas. Kinų ir turkų imigrantai Lietuvoje. Vilnius, Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2014, 228 p.
Vita Petrušauskaitė. (Ne)lygios galimybės švietime: ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo sistemos Vilniaus mieste analizė.
(Etniškumo studijos 2014/1). Vilnius, Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2014, 164 p.


Platesnė informacija - skyrelyje leidiniai.




2014 m. gruodžio 18 d. Lietuvos socialinių tyrimų centre skaitytas LSTC direktorės Meilutės Taljūnaitės metinis pranešimas.

Keletas akimirkų:















SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA 2014 M. GRUODŽIO MĖN. IŠLEIDO ELEKTRONINĮ LEIDINĮ "GYVENIMAS IR DARBAS LIETUVOJE",
kuriame susistemintai pateikta informacija apie darbą, verslo pradžią, mokesčius, socialines garantijas, sveikatos apsaugą, socialinį būstą, švietimą, jaunimo politiką, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, asmens dokumentus, taip pat teisinę informaciją bei kitus klausimus, kurie yra aktualūs iš Lietuvos emigravusiems ir ketinantiems, ar bent svarstantiems galimybe, sugrįžti į Lietuvą tautiečiams. Leidinį pdf formatu galima rasti čia.



2014 m. gruodžio 3 d. Lietuvos socialinių tyrimų centre lankėsi Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė. Susitikimo metu kalbėta apie LSTC mokslinę veiklą bei jos perspektyvas, tyrimų sąryšį su LR Vyriausybės vykdoma programa, tyrimų tarptautinį reikšmingumą ir naujas galimybes plėsti LSTC veiklą.

Vizito akimirkos:











2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos sociologų metinės konferencijos išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje vyko "SOCIOLOGIJA LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOJE IR LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRE" 50-čiui skirta tarptautinė konferencija. Joje dalyvavo Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pirmininko pavaduotoja Marju Lauristin ir vyriausiasis Europos mažumų problemų centro (the European Centre for Minority Issues - ECMI) tyrėjas dr. Priit Järve.
Konferencijos dalyvius pasveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Akimirkos iš konferencijos:













2014 m. lapkričio 13 d.
PREMJERAS DALYVAVO LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO ĮSTEIGIMO 50-MEČIO MINĖJIMO RENGINYJE


Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Lietuvos socialinių tyrimų centro įsteigimo 50-mečio minėjimo renginyje, kuriame kalbėdamas pabrėžė, jog centro atliekamos moksliniais metodais grįstos studijos, tiksliais skaičiais ir objektyviais faktais argumentuotos išvados padeda priimti valstybei naudingus sprendimus, prognozuoti jų galimas pasekmes.
„Labai svarbu, kad Lietuvos socialinių tyrimų centro pagrindine tyrimų kryptimi išlieka žmogaus ir visuomenės socialinė raida, užimtumo ir darbo rinkos tyrimai, įvairių demografinių procesų analizė, socialinės gerovės kūrimo tendencijos“, – sakė premjeras A. Butkevičius.
„Geras įdirbis ir aktyvi veikla lėmė, jog šalies sociologai girdimi ir pripažįstami tarptautiniuose renginiuose, žymiuose pasaulio kongresuose. Sveikintina, kad Lietuvos sociologai inicijavo Baltijos šalių bendradarbiavimą, atliko ir pristatė tarptautinei bendruomenei nemažai bendrų sociologinių studijų“, – sveikindamas sociologus kalbėjo A. Butkevičius.
Ministras Pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė, vertindama Lietuvos sociologų atliekamą darbą, lieka atvira glaudesniam bendradarbiavimui siekiant efektyvesnių sprendimų, kurie padėtų stiprinti ekonomiką ir užtikrintų piliečių socialinį orumą.
„Linkiu visiems sociologijos mokslo žmonėms įdomių kūrybinių iššūkių, prasmingų ir apčiuopiamų darbo rezultatų, vardan klestinčios mūsų visų valstybės,“ – baigdamas savo sveikinimo kalbą sakė Vyriausybės vadovas.

Spaudos tarnyba
Vyriausybės kanceliarija
8 706 63746

spauda@lrv.lt

Pranešimo tekstas ir fotoreportažas LR Vyriausybės tinklapyje.



SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA 2013 M. GRUODŽIO MĖN. IŠLEIDO ELEKTRONINĮ LEIDINĮ "GYVENIMAS IR DARBAS LIETUVOJE",
kuriame susistemintai pateikta informacija apie darbą, verslo pradžią, mokesčius, socialines garantijas, sveikatos apsaugą, socialinį būstą, švietimą, jaunimo politiką, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, asmens dokumentus, taip pat teisinę informaciją bei kitus klausimus, kurie yra aktualūs iš Lietuvos emigravusiems ir ketinantiems, ar bent svarstantiems galimybe, sugrįžti į Lietuvą tautiečiams. Leidinį pdf formatu galima rasti čia.



LSTC TAPO EUROPOS SOCIOLOGINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMO (ECSR) NARIU

http://www.ecsrnet.eu:

ECSR's (the European Consortium for Sociological Research) purpose is to promote theoretically-driven empirical research in sociology in Europe, in particular by encouraging cooperation between research centers. Currently more than 70 leading European research institutes and university departments are members of the Consortium.

ECSR organizes yearly conferences and annual Graduate Schools. It offers mobility grants for graduate students and awards a yearly prize for the best PhD thesis from an ECSR member institute. The European Sociological Review is the official journal of the Consortium.





 
     
 
  
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Lietuvos socialinių tyrimų centras
A.Goštauto g. 9, LT-01108 Vilnius. Biudžetinė įstaiga, kodas 302470037
PVM kodas 100005115913
Tel.: (8 5) 211 3774, mob. tel.: (8 652) 10 882, faks.: (8 5) 275 4896
El.p.: institutas@lstc.lt
State scientific research institute Lithuanian Social Research Centre
A. Gostauto st. 9, LT-01108 Vilnius, Lithuania
Phone: +370 5 211 3774, mob. phone: +370 652 10 882, fax: +370 5 275 4896
E-mail: institutas@lstc.lt